Dabar galiojančią ES draudimo sektorių reglamentuojančią „Mokumas I“ sistemą nuo 2014 metų turėtų pakeisti nauja griežtesnė „Mokumas II” sistema, kurios tikslai – vertinant mokumo kapitalą, kreipti dėmesį ne tik į draudimo, bet ir į rinkos, kredito ir operacines rizikas, garantuoti didesnę vartotojų apsaugą.
Be to, siekiama skatinti konkurenciją bei atskleisti daugiau informacijos ir taip draudimo rinką padaryti skaidresne bei stabilesne.
Pasak „KPMG Baltics“ partnerio ir Finansų paslaugų grupės vadovo Lietuvoje Domanto Dabulio, „Mokumas II“ apima eilę kiekybinių, kokybinių ir informacijos atskleidimo reikalavimų. Rinkos dalyviai privalės atitikti griežtus reikalavimus kapitalui, techniniams atidėjiniams, turto vertinimui, rizikos valdymui, skaidrumui užtikrinti.
„Mokumo II“ reikalavimai draudimo rinkai kelia tam tikrus iššūkius – bendrovėms reiks suformuoti didesnį nuosavą kapitalą, griežčiau vertinti riziką ir atskleisti daugiau informacijos.
Siekiant atitikti „Mokumo II“ reikalavimus, bendrovės turės prisiimti finansinius įsipareigojimus, pvz. dėl didesnio kapitalo, investicijų į informacinių technologijų sistemas, papildomus žmogiškuosius resursus“, – teigė D. Dabulis.
Didžiausios šalies draudikės „Lietuvos draudimo“ Finansų direktorius Laimonas Devyžis sako, kad tokių jaunų rinkų kaip Lietuva ir jos kaimynės, draudikams, naujasis „Mokumas II“ reguliavimas taps dvigubu kokybiniu šuoliu.
„Mūsų šalių, kuriose draudimo rinka nėra gili, o konkurencinėje aplinkoje dirbama tik trečią dešimtmetį, draudikams teks vienu ypu įveikti dabar esantį atsilikimą nuo išsivysčiusių rinkų ir dar papildomą šuolį iki šio griežto ir visoms ES narėms vienodo reikalavimo. „Mokumas II“ yra pokytis, reikšmingas visai industrijai, jam intensyviai ruošiasi ir pažengusių šalių draudikai“, – komentuoja L. Devyžis.
Jis taip pat priduria, kad didelėms draudimo bendrovėms naujų reikalavimų įvedimas jokio šoko nesukeltų jau šiandien, nes dauguma jų ruoštis pokyčiams pradėjo kai tik apie juos buvo paskelbta ir į pasiruošimą kasmet investavo. „Didelėms tarptautinėms draudimo grupėms priklausančios draudimo įmonėms yra lengviau pritraukti papildomo kapitalo esant poreikiui, todėl minimalūs kapitalo reikalavimai joms rūpesčių nekelia. Taip pat šios bendrovės turi paruoštų specialistų naujiems poreikiams patenkinti, todėl teoriškai atitinka „Mokumas II“ reikalavimus jau šiandien“, – sako Laimonas Devyžis.
Draudimo bendrovių pasirengimas skiriasi
Naujausio KPMG atlikto Centrinės ir Rytų Europos (CRE) pasirengimo „Mokumo II“ tyrimo rezultatai parodė, kad daliai regiono draudimo bendrovėių iškyla sunkumų, rengiantis „Mokumo II“ taikymui. Apklausus 84 įmonių vadovus, paaiškėjo, kad didžioji dalis bendrovių laiku pasirengs pasirengti „Mokumo II“ reikalavimams, tačiau kas trečia apklausta įmonė nespės atitikti reikalavimų iki 2014 m. pradžios.
Visos apklaustos įmonės „Mokumo II“ reikalavimų atitikimui jau teigia kartu išleidusios 25 mln. eurų, o iš viso pasirengimui dar planuoja išleisti apie 50 mln. eurų. Dauguma įmonių turi specialius projektus „Mokumo II“ koncepcijai įgyvendinti, tačiau mažų įmonių kategorijoje kas dešimta bendrovė specialaus projekto nevykdo.
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad įmonės pasirengusios įdarbinti daugiau darbuotojų tiek „Mokumo II“ reikalavimams atitikti, tiek vėliau „Mokumo II reikalavimams palaikyti. Skaičiuojama, kad vien „Mokumo II“ pasirengimui įmonėms vidutiniškai reikės 9 papildomų darbuotojų įmonės viduje, o taip pat ketinama samdyti iki 7 specialistų iš kitų bendrovių. Įmonėms papildomai reiks rizikos, aktuarų, finansų, informacinių technologijų specialistų.
Tyrimas parodė, kad įmonėse už atitiktį „Mokumas II“ reikalavimams didžiausią atsakomybę prisiima įmonių valdybos (31 proc. įmonių), tarp atsakingų taip pat paminėtos rizikos priežiūros direktorių (24 proc.) ar vieno paskirto valdybos nario (23 proc.) pareigybės.
Didesni reikalavimai – efektyvesnis verslas
Tyrimas taip pat atskleidė, kad apklausos dalyviai pozityviai vertino galimą „Mokumo II“ naudą – pagerėjusias rizikos valdymo procedūras, kokybę, vidinį vertinimą ir procesus. „Tai greičiausiai nėra ko mes galėjome tikėtis. Nepaisant nuogąstavimų dėl laiko, susijusių sąnaudų ir vertinimo, kad reguliuojančios institucijos gali būti pernelyg biurokratiškos, respondentai mato, kad „Mokumo II“ reikalavimai padės kurti ilgalaikę pridėtinę vertę“ – teigė D. Dabulis.
Pasak specialisto, galėdamos geriau įvertinti ir valdyti rizikas, bendrovės galėtų maksimaliai sumažinti verslo nestabilumą ir padidinti pelningumą. „Mokumas II“ reiškia ne vien pastangas atitikti minimalius reikalavimus – ši priežiūros koncepcija turi padėti efektyviau organizuoti verslą, siekti didesnio pelningumo.
Rizika reikalaus daugiau kapitalo
Naujosios taisyklės yra paremtos daug griežtesniu ir iš esmės kitokiu rizikos vertinimu bei labiau visapusišku kapitalo, skirto tai rizikai padengti, skaičiavimu.
„Tie rinkos dalyviai, kurie prisiims didesnes rizikas, turės sukaupti daugiau kapitalo, o tie, kurie pasiriks mažesnes rizikas, joms aptarnauti galės skirti mažiau kapitalo. Skaičiuojant kapitalo, reikalingo konkrečiai rizikai, dydį, kiekvieno draudimo produkto portfelis bus vertinamas atskirai, o ne bendrai, kaip yra dabar. Todėl, žiūrint grynai ekonominiu požiūriu, rizikingesni portfeliai turės duoti didesnę grąžą“, – sako L. Devyžis.
Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkoje nuo šių metų liko veikti tik dvi Lietuvoje registruotos bendrovės (dar dvi veikia labai nišinėse sferose), kiti draudikai savo veiklą vykdo per filialus.
L. Devyžio manymu, Baltijos šalių rinkų konsolidacija ir draudimo įmonių sujungimai iš dalies irgi gali būti nulemti pasiruošimui „Mokumas II“ reikalavimams, nors, be abejo, priežasčių tam yra ir daugiau.
„Mokumas II“ reikalauja ne tik papildomų žmoniškųjų resursų, bet ir investicijų į IT sistemas, jau nekalbant apie reikiamus minimalius kapitalo atidėjimus. Neatmestina, kad bendrovių akcininkams paprasčiau bus valdyti savo verslą sujungiant nedidelių šalių bendroves“, – komentuoja L. Devyžis.
Nors naujojo reguliavimo įsigaliojimo data ne kartą buvo atidėta, draudimo bendrovės besiruošdamos naujiems reikalavimams ne tik mokosi kitaip skaičiuoti kapitalo poreikį ir prisiimamą riziką, bet ir atlieka nepalankių situacijų testus, skirtus įvertinti kapitalo pakankamumą susiklosčius įvairiems katastrofiniams scenarijams.
„Šie testai leidžia stebėti savo turimo kapitalo pokytį esant labai nepalankioms sąlygoms ir užtikrinti, kad įmonės kapitalizacija yra reikiamo ir pakankamo lygio“, – sako Laimonas Devyžis.
