Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 01 20

Lietuvos ekonomistai: didžiausia grėsmė – galimi Donaldo Trumpo prekybos karai

Lietuvos ekonomistai sako, kad pasaulio ūkiui galėtų kilti grėsmė, jei naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas imtųsi prekybos karų, tačiau toks scenarijus kol kas neatrodo labai tikėtinas.
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudos konferencija
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudos konferencija / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Respublikonui įžengus į Baltuosius rūmus, trumpuoju laikotarpiu finansų rinkos gali neigiamai reaguoti į jo politikos neapibrėžtumą. Lietuvoje ekspertai pataria stebėti JAV dolerio kursą, nes stipresnis doleris euro atžvilgiu galėtų skatinti eksportą į JAV.

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas mano, jog neapibrėžtumas gali laikytis porą pirmų D.Trumpo kadencijos mėnesių, kol jis nepristatys detalesnių planų.

„Iš to, kas kalbama ir deklaruojama, dar sunku spręsti, ar bus taikoma protekcionistinė politika prieš pagrindinius prekybos partnerius, pavyzdžiui, Kiniją. Yra labai daug nežinomųjų ir D.Trumpas įneša daug painiavos į finansų rinkas ir ekonomikas – ta nežinia laikysis ir pirmaisiais mėnesiais po jo išrinkimo. Daug neaiškumo nepadeda, bet tiesioginės įtakos Lietuvai nėra“, – BNS sakė T.Povilauskas.

DNB banko rinkų analitikas Povilas Stankevičius BNS teigė, kad besitęsiantis neužtikrintumas dėl D.Trumpo veiksmų ir politikos gali pabloginti verslo lūkesčius.

„Kalbant apie tiesioginę įtaką Lietuvai, iškart po inauguracijos nebus didelio šoko, nes kol prasidės visi žadami politiniai veiksmai, praeis nemažai laiko.

Iškart prasidedanti netiesioginė įtaka bus neužtikrintumas, nes tai gali paveikti verslo lūkesčius Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje. Kai turime politinį neapibrėžtumą, tai įmonės ne vieną, ne du ir ne tris kartus pergalvoja verslo planus“, – sakė P.Stankevičius.

D.Trumpas yra žadėjęs Kiniją pripažinti valiutų manipuliatore ir įvesti didelius tarifus iš importuojamoms prekėms, peržiūrėti prekybos sutartis. Kartu jis yra skelbęs, kad mažins mokesčius, biurokratiją ir didins finansavimą infrastruktūrai.

Blogieji ir gerieji scenarijai

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis BNS teigė, kad D.Trumpo retorika iki šiol sukūrė du galimus jo prezidentavimo scenarijus.

„Ekonomistai ir finansų rinkos tikisi geriausio scenarijaus, kad D.Trumpas įgyvendins savo geriausius pažadus – mažins mokestinę naštą, biurokratiją, didins investicijas į JAV infrastruktūrą, o tai turės teigiamos įtakos JAV ir, aišku, šalutiniai teigiami efektai pereis kitoms šalims“, – kalbėjo N.Mačiulis.

Blogiausiu atveju, anot N.Mačiulio, D.Trumpas galėtų sukelti prekybos karus su Kinija ir taip pastūmėti pasaulio ekonomiką arčiau recesijos.

„Vienas iš rizikingiausių dalykų yra D.Trumpo pažadas pirmą dieną Baltuosiuose rūmuose Kiniją paskelbti valiutos kurso manipuliatore. Tai įgalintų JAV taikyti didelius importo tarifus iš Kinijos. Jei tai būtų realybė, tai galėtų sukelti atsakomuosius Kinijos veiksmus. Visa tai galėtų vesti prie plataus masto tarptautinių prekybinių karų – suvaržytos tarptautinės prekybos ir daug lėtesnio pasaulio ekonomikos augimo arba net nuosmukio. Čia pakankamai rizikingas scenarijus“, – teigė N.Mačiulis.

Ekonomisto nuomone, plataus masto prekybiniai karai būtų juodžiausias scenarijus, bet jo tikimybė kol kas nedidelė.

Ekonomisto nuomone, plataus masto prekybiniai karai būtų juodžiausias scenarijus, bet jo tikimybė kol kas nedidelė.

„Vienas iš stipriausių kanalų, per kuriuos paveikiamos visos valstybės yra lūkesčiai. Jeigu formuosis lūkestis dėl prekybinių karų, kur JAV pasineria į recesiją, o Kinijos ekonomikos augimas sparčiai sulėtėja ar net prasideda nuosmukis, tai aišku labai garsiai atsispindėtų finansų rinkose, paveiktų įmonių sprendimus investuoti, kelti atlyginimus“, – kalbėjo N.Mačiulis.

„Vėliau galėtume įsivaizduoti ir dar blogesnių scenarijų, kur nusistovėjusi pasaulinė prekybos sistema ir globalizacija pakimba ant plauko ir vis daugiau šalių įsivelia į prekybos karus. Tokio scenarijaus tikimybė nėra didelė, bet pasekmės būtų labai neigiamos ir paliečiančios daugelį šalių“, – pridūrė jis.

Stipresnis doleris didintų Lietuvos eksportą

Nuo 2014 metų sustiprėjęs JAV doleris pastaruoju metu leido Lietuvos eksportuotojams padidinti prekių srautą į JAV. T.Povilauskas tvirtino, jog JAV doleris prie D.Trumpo turėtų išlikti stiprus ir padės toliau plėsti eksporto apimtis.

„Lietuva daugiausiai eksportuoja benziną, baldus, maisto produktus ir šiek tiek trąšas. Tai labiau vartojimo dalykai. Lietuvai yra labai svarbus JAV dolerio kursas, kai doleris stiprėja, tai padidėja eksportas į JAV. Labai sunku spręsti, ar JAV doleris dar labiau stiprės. Jis išliks pakankamai stiprus euro atžvilgiu“, – teigė T.Povilauskas.

N.Mačiulis pritaria, jog JAV dolerio kursas euro atžvilgiu išliks vienu iš svarbiausių Lietuvoje stebimų veiksnių.

„Iki šiol teigiamas veiksnys Lietuvos ekonomikai buvo sustiprėjęs JAV dolerio kursas, nemažai įmonių sustiprino savo kaštų konkurencingumą ir matėme 2016 metais, jog pieno produktų eksportas sparčiai augo į JAV. Dolerio kursas euro atžvilgiu yra svarbus veiksnys. Daugiau konkrečių sprendimų, kurie paveiktų Europos Sąjungą ar Lietuvą konkrečiai yra sunku tikėtis ir reikėtų stebėti bendrą retoriką ir intencijas“, – kalbėjo N.Mačiulis.

Tačiau stiprus doleris turi ir neigiamų pasekmių – kylantis doleris pabrangina importuojamas prekes ir energijos išteklius.

„Kylantis doleris mums pabrangina energijos išteklius, kurie dažniausiai yra denominuojami doleriais. Valiutų kursas visada yra dvigubas kardas. Jeigu dolerio kursas nukris prieš eurą, tai mūsų eksportuotojams šiek tiek gandins reikalus, bet mūsų importai iš JAV taps pigesni“, – teigė P.Stankevičius.

Euras prieš dolerį pradėjo pigti maždaug 2014 metų kovą, kai už vieną eurą buvo galima nusipirkti 1,39 JAV dolerio – 31 proc. daugiau nei ketvirtadienį, kai už vieną eurą galima buvo nusipirkti maždaug 1,06 JAV dolerio.

Statistikos departamento duomenimis, per praėjusių metų 11 mėnesių Lietuvos eksportas į JAV siekė 1,075 mlrd. eurų – 18,9 proc. daugiau nei per 2015 metų 11 mėnesių, kai eksportas siekė 905,047 mln. eurų. Tuo metu per 11 mėnesių Lietuvos importas iš JAV siekė 329,871 mln. eurų – 12,9 proc. mažiau nei per 2015 metų 11 mėnesių, kai importas siekė 287,456 mln. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais