Malda – arabiškai ir lietuviškai
Lėktuvas „Spartan“ parskraidino keturias dešimtis Sirijos piliečių, kurių pabėgėliais vadinti nederėtų. Jų tikrasis statusas – Lietuvos svečiai, kurie apsigyvens šeimose, parapijų patalpose. Atsakomybę dėl jų prisiėmė ir pačią misiją vykdė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia.
Nusileidusius svečius iš Sirijos pasitiko kariškiai ir palydėjo į terminalą. Čia buvo patikrinti jų dokumentai ir bagažas. Atvykusieji – įvairaus amžiaus – nuo vaikų, paauglių iki suaugusiųjų ir senjorų. Atskrido trimis mažiau, nei planuota. Tiesiog neatvyko į skrydžio vietą Turkijoje. Jų likimas neaiškus.
Atskrido trimis mažiau, nei planuota. Jų likimas neaiškus.
Terminale po džiaugsmo ašarų ir sveikinimo kalbų Mindaugas Sabutis, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas, visus pakvietė maldai. „Tėve mūsų“ skambėjo lietuviškai ir arabiškai. Senieji Sirijos ortodoksai iki šiol meldžiasi aramėjų kalba, kuria kalbėjo ir Jėzus.
Atvykęs jaunimas puolė jungti savo mobiliuosius telefonus, nes kone visoje Sirijoje interneto bei mobilusis ryšys yra sutrikęs. Bėglių veiksmai dažnai buvo koordinuojami mobiliaisiais telefonais su turkiškais numeriais, nes tik jie pasienyje veikia.
Skrydis į Lietuvą buvo lengviausia kelionės dalis. Sunkiausia buvo patekti į Sirijos sostinę Damaską – ten jau saugiau. Atvykti į sostinę įmanoma tik oro keliu. Važiuojant autobusu – beveik garantuota mirtis. Sustabdys, patikrint religiją ir nušaus vietoje. Iš Damasko – lėktuvu į Libano sostinę Beirutą. Toliau – Turkiją, kur laukė lietuvių lėktuvas.
Sirijoje – žudomi ir grobiami krikščionys
Šiaulių oro uoste bene labiausiai atvykstančių laukė prieš pusantrų metų į Lietuvą atvykęs Pierre Haum su žmona Aida. Ši pora pabėgo iš karo krečiamos Sirijos į Lietuvą 2012 metų gruodį. „Kai atsidūrėme Lietuvoje, paaiškėjo, jog mus apgavo – buvome įkalinti, atskirti nuo vaikų, nes atsidūrėme šalyje nelegaliai“, – pasakojo P.Haum.
Dabar ši šeima gyvena Lietuvoje su pabėgėlio statusu. Turi galimybę dirbti, tačiau darbo neranda. P.Haum yra tekstilininkas, audinių meistras. Jis pažįsta kiekvieną iš Sirijos atskridusį žmogų. Tai krikščionys, kurių Sirijoje jau nėra labai daug.
Mes bėgame tam, kad mūsų nenužudytų.
„Visiems dabar Sirijoje blogai, o krikščionims – ypatingai. Mūsų religijos žmones persekioja. Atpažįsta iš veidų, krikščioniškų vardų. Mūsų nedaug, todėl esame pastebimi. Krikščionys Sirijoje žudomi. Grobiami mūsų vaikai ir prašoma išpirkos“, – tvirtino P.Haum.
P.Haum – buvo kaip siūlas, kurio įsikibę į Lietuvą atskrido Sirijos krikščionių pilnas lėktuvas. Jis padėjo liuteronų bažnyčiai susisiekti ir susikalbėti su persekiojamaisiais. Galbūt tai išgelbėjo kai kuriems gyvybes.
Svečiai sako nenorintys būti kam nors našta. Jei tik šalyje situacija stabilizuosis, jie grįš. Tarp svečių – onkologijos chirurgas, stomatologas, naftos gręžinių inžinierius, pedagogė, aukščiausios kvalifikacijos siuvėjas.
Onkologas Gabrielius Galo sako, kad dabar visi atskridusieji yra laimingi, nes jaučiasi saugiau. Tačiau kankina nežinomybė. „Mes bėgame tam, kad mūsų nenužudytų. O toliau – kaip Dievas duos, – sakė G.Galo. – Norisi, kad neramumai gimtinėje kuo greičiau pasibaigtų.“
Misija pavyko
P.Haumo vaikai po jo suėmimo atsidūrė krikščioniškuose globos namuose. Taip ši šeima susipažino su kunigu Virginijumi Kelertu. „Vaikai rašė laiškus tėvams į įkalinimo vietą. Teko daug bendrauti ir tarpininkauti. Būtent taip daugiau sužinojome, apie tikrąją Sirijos krikščionių situaciją. Tai paskatino mus veikti“, – sakė kunigas.
Vaikai rašė laiškus tėvams į įkalinimo vietą. Teko daug bendrauti ir tarpininkauti. Būtent taip daugiau sužinojome, apie tikrąją Sirijos krikščionių situaciją
V.Kelertas parskrido kartu su keturiomis dešimtimis Sirijos gyventojų. Jis juos pasitiko Turkijoje. Asmeniškai padėjo organizuoti jų kelionę iki Turkijos ir Lietuvos.
Vyskupas M.Sabutis patikslino, kad svečių iš Sirijos atvykimu į Lietuvą rūpinasi Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos: „Mes atsakingai pažiūrėjome, kiek galime priimti žmonių – namuose, parapijose, diakoninėse tarnybose. Kone trečdalis šių žmonių iškentė Homso siaubingą miesto apsuptį. Kai kurie laukė skrydžio Turkijoje, sieną kirtę gerokai anksčiau. Visi svečiai turi Lietuvos vizas metams“.
