Seimo valdyba pernai sudarė darbo grupę darbo rinkos problemoms spręsti ir pateikti siūlymus dėl migracijos bei demografijos ilgalaikės politikos formavimo, nelegalaus šešėlinio darbo mažinimo, grįžimo iš emigracijos skatinimo, trečiųjų šalių piliečių laikino įdarbinimo sąlygų tobulinimo, ilgesnio dalyvavimo darbo rinkoje, neįgaliųjų socialinės integracijos gerinimo ir kt.
Ji baigė savo veiklą ir pateikė rekomendacijas Seimo valdybai.
Tarp jų – penkios demografinės situacijos ir devynios darbo rinkos stabilizavimo priemonės.
Darbo grupei vadovavęs parlamentaras Justas Džiugelis sakė, kad ekspertų klausta, ar įmanoma per 30 metų atkurti buvusią 3,7 mln. gyventojų populiaciją.
Esą atsakymas buvo taip, bet būtina imtis atitinkamų sprendimų.
Seimo narė Rasa Budbergytė irgi mano, kad demografinė padėtis yra gana dramatiška.
Kartu ji pažymėjo, kad situacija sunkiai pasiduodanti korekcijoms.
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas nesakytų, kad situacija, tarkime, dėl emigracijos ar darbo rinkos būklės, yra kažkokia sudėtinga.
Jis sutiko, kad, žiūrint į ateitį, gyventojų Lietuvoje bus šiek tiek mažiau. Tačiau vis daugės užsieniečių.
-
Tadas Povilauskas: Demografijos rekordai ir antirekordai, svarbūs ekonomikos raidai
-
Istoriko Alfonso Eidinto knygoje „Lietuva ir masinė išeivystė 1868–2020 metais“ – emigracijos bangos, jų poveikis ir pasekmės tautai
-
Prinstoną baigusi Rūta iš JAV grįžo po 24 metų: architektės karjeros sieks Lietuvoje
-
Demografinė padėtis Latvijoje pasiekė kritinę ribą: valdžia imasi naujo plano
-
Kodėl emigrantai (ne)grįžta? Finansai, mentaliteto skirtumai ir biurokratiniai iššūkiai
-
Homofobiškas požiūris – kirtis valstybės ekonomikai: šalį aplenkia ir turistai, ir investuotojai
-
Laisvas judėjimas: ar Europos Sąjunga naudinga visoms šalims?
-
Lietuvoje beveik dešimtmetį gyvenantis Faridas iš Bangladešo: „Čia jaučiuosi laimingas“
Gyventojų jau sumažėjo ketvirtadaliu
Kaip nurodoma šios darbo grupės rekomendacijose dėl ilgalaikės demografijos ir migracijos politikos, pagal Statistikos departamento duomenis, nuo 1992 metų, kai gyventojų skaičius Lietuvoje buvo pasiekęs maksimumą (3 706 299), iki 2021 metų lapkričio 1 dienos gyventojų šalyje sumažėjo 25,05 proc., arba 928 308.
Tai – daugiau nei šiuo metu gyvena Vilniuje ir Kaune kartu sudėjus.
Išskiriamos dvi pagrindinės gyventojų skaičiaus mažėjimo ilguoju laikotarpiu priežastys: neigiami gyventojų prieaugio ir migracijos balansai.
Tai, kad nuo 2018 metų stebimas lėtesnis gyventojų skaičiaus mažėjimas, o 2021 ir 2022 metų sausio 1 dieną fiksuoti net didesni nei lygiai prieš metus gyventojų skaičiai, lėmė smarkiai sumažėjusi grynoji (neto) migracija.
2018 metais grynoji migracija buvo mažiausiai neigiama per visą Nepriklausomybės laikotarpį – per metus išvyko 3 292 gyventojais daugiau nei atvyko.
2019 metais grynoji migracija pagaliau perlipo į teigiamą pusę – atvyko 10 794 gyventojais daugiau nei išvyko, 2020 metais – 19 993 gyventojais daugiau, 2021 metais – 7 544.
Darbo grupės rekomendacijose pastebima, kad 2018 metais pirmą kartą daugiau gyventojų netekome dėl neigiamo natūralios gyventojų kaitos balanso (natūralus prieaugis=gimstamumas-mirtingumas) nei dėl emigracijos.
Natūralus prieaugis išlieka neigiamas ir prastėja. 2021 metais mirusiųjų skaičius gimusiųjų skaičių viršijo 23,3 tūkst.
Palyginimui, 2020 metais šis rodiklis buvo 18,4 tūkst.
„Taigi didesne problema tapo neigiamas gyventojų prieaugis, o ne migracijos balansas (kaip buvo kelis ankstesnius dešimtmečius)“, – konstatuojama dokumente.
Jame teigiama, kad toliau stebimas Lietuvos visuomenės senėjimas.
2021-aisiais 65 metų ir vyresnių gyventojų skaičius didėjo 0,1 proc. ir sudarė 20 proc. populiacijos.
Tuo pat metu 14 metų ir jaunesnių gyventojų mažėjo 0,2 proc. ir sudarė 14,9 proc. populiacijos.
Europos Sąjungos statistikos agentūra Eurostatas prognozuoja, kad Lietuvos gyventojų amžiaus mediana 2050 metais bus antra didžiausia tarp Europos Sąjungos šalių (po Italijos) ir sieks 51 metus.
Lietuvos gyventojų amžiaus mediana 2050 metais bus antra didžiausia tarp Europos Sąjungos šalių (po Italijos) ir sieks 51 metus.
„Senstanti visuomenė reiškia augantį spaudimą darbo rinkoje, apribotą verslų plėtros potencialą, didesnes sveikatos ir socialinės apsaugos išlaidas, tad ir didėjančią naštą dirbantiesiems.
Šiuo metu sveikatos ir socialinės apsaugos išlaidas dalijasi didesnė santykinė darbingo amžiaus gyventojų dalis negu Europos Sąjungos vidurkis. 2021 metais vieną pensinio amžiaus gyventoją Lietuvoje išlaikė maždaug 3,1 dirbančio žmogaus (Europos Sąjungoje vidutiniškai – 2,9).
Žvelgiant į konkrečias valstybes, geriausia situacija kol kas Liuksemburge, Islandijoje ir Airijoje – šiose šalyse vieną pensinio amžiaus žmogų išlaiko kiek daugiau nei 4,5 dirbančiojo. Prasčiausia situacija yra Italijoje ir Suomijoje, kur vienam pensinio amžiaus žmogui tenka 2,7 dirbančiojo“, – nurodoma Seimo valdybos sudarytos darbo grupės rekomendacijose.
Jeigu Lietuvos demografinė padėtis išliks tokia pati, šalies darbo jėgos potencialas ilgainiui mažės – prognozuojama, kad 2030 metais darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje bus 14 proc. mažiau, o 2050 metais jau 34 proc. mažiau negu yra dabar.
Pagal Eurostato duomenis, tai reiškia, kad 2050 metais vieno pensinio amžiaus žmogaus išlaikymo našta kris maždaug ant 1,8 dirbančių šalies gyventojų.
„Vadinasi, vienam dirbančiajam teks sukurti vis daugiau vertės, norint išlaikyti valstybės aparatą ir nedirbančių visuomenės grupių gerovę. Kartu tai reiškia, kad neišvengiamai turėsime keisti senatvės pensijų mokėjimo sistemą.
Ilgametis modelis, kada senatvės pensijos mokamos iš čia ir dabar darbingo amžiaus žmonių uždirbamų pinigų, praranda aktualumą. Jau dabar ir ateityje vertėtų stipriau remtis modeliu, kai pensijos mokamos iš investicijų. Pereinant prie privataus pensijų kaupimo buvo numatoma, kad žmonės vis didesnę įmokos dalį skirs privačiam kaupimui, tačiau šį perėjimą pakirto kelis kartus vykdytas įmokų į privatų kaupimą mažinimas.
Demografinės tendencijos verčia grįžti prie privataus pensijų kaupimo reabilitavimo ir finansinių bei mokestinių sąlygų tam sudarymo.
Nors pastaraisiais metais atvykstančiųjų į Lietuvą yra daugiau nei išvykstančiųjų, imigracija yra per maža, kad stabilizuotų Lietuvos demografinę situaciją“, – sakoma rekomendacijose.
Vadinasi, vienam dirbančiajam teks sukurti vis daugiau vertės, norint išlaikyti valstybės aparatą ir nedirbančių visuomenės grupių gerovę.
Grėsmė visuomenės sanklodai
Darbo grupės rekomendacijose įspėjama, kad besikeičianti visuomenės struktūra – mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų, vaikų ir jaunimo, didėjantis vyresnio amžiaus žmonių skaičius – kelia grėsmę visai Lietuvos visuomenės sanklodai.
