„Tokia kandidato į EŽTT teisėjo pareigas pozicija nesuderinama ne tik su EŽTT jurisprudencija, bet ir prieštarauja pačiai Europos žmogaus teisių konvencijos dvasiai, kuri pabrėžia visų asmenų lygybę prieš įstatymą ir yra pagrįsta tolerancijos bei pliuralizmo principais“, – rašoma LGL valdybos pirmininko Vladimiro Simonko pasirašytame laiške premjerui Algirdui Butkevičiui.
Jo kopija išsiųsta ir teisingumo ministrui Juozui Bernatoniui.
Šiuo laišku Lietuvos homoseksualių, biseksualių ir transseksualių (LGBT) piliečių interesams atstovaujanti nevyriausybinė organizacija išreiškė susirūpinimą dėl darbo grupės rekomendacijos teikti teisininko, teisėtyrininko, Mykolo Romerio universiteto profesoriaus I.Vėgėlės kandidatūrą.
Tiesa, jie šiek tiek pavėlavo – prezidentė dar išvakarėse pasirašė dekretą, kuriuo pateikė tris kandidatūras į teisėjus – Lyros Jakulevičienės, Egidijaus Kūrio ir Igno Vėgėlės. Iš šio kandidatų sąrašo Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja išrinks vieną teisėją, kuris atstovaus Lietuvai.
EŽTT šiuo metu dirbančios Lietuvos teisėjos Danutės Jočienės kadencija baigsis spalio 31 dieną.
Priminė senas kalbas
Laiške LGL atkreipė dėmesį, jog I.Vėgėlė viešojoje erdvėje „yra pagarsėjęs pareiškimais, kuriems būdingos homofobinės ir transfobinės nuostatos“.
 |
| Vytauto Valentinavičiaus nuotr./Vladimiras Simonko |
2006 m. spalio 18 d. tiesioginiame Žinių radijo eteryje, kalbėdamas apie transseksualumą, teisininkas prisipažino, jog jį „sukrečia bandymas psichinę ligą gydyti skalpeliu“, o transseksualių asmenų teisė į santuoką esą prieštarautų trečiųjų šalių interesams (laidos įrašą galima rasti čia).
Tais pačiais metais viešojoje erdvėje buvo užfiksuota I.Vėgėlės frazė „jei įteisinsime lyties keitimo operaciją, kas garantuos, kad homoseksualai nepradės jos darytis, kad galėtų įsivaikinti vaikus?“
LGL taip pat priminė, kad dar neįgyvendintas 2007 m. EŽTT sprendimas byloje L. prieš Lietuvą. Teismas tuomet pripažino, kad Lietuva pažeidė moters, norinčios tapti vyru, teisę į privataus gyvenimo gerbimą.
Mat Civilinis kodeksas numato, jog asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jei tai mediciniškai įmanoma. Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką turi nustatyti iki šiol nepriimtas įstatymas (kuris buvo parengtas, bet sulaukė pasipriešinimo Seime). Būtent dėl šios painiavos L. laimėjo Strasbūre. Beje, minėtos nuostatos iš Civilinio kodekso neišbrauktos.
Teismas įpareigojo Lietuvą išmokėti 5 tūkst. eurų kompensaciją L., o skubiai nepriėmus reikiamo įstatymo – aštuonis kartus didesnę sumą materialinei žalai atlyginti. Vyriausybė pasirinko pervesti pinigus.
“Teisininko kandidatūros teikimas Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai „iš esmės suponuotų, jog transfobinės nuostatos ir EŽTT sprendimų ignoravimas atspindi oficialią Lietuvos poziciją.“
