Sudaryti nauji gimnazijų reitingai: mažesnių rajonų mokyklų tarp stipriausiųjų – vienetai

Privačios mokyklos nukonkuruoja

Geriausiai skirtingų dalykų išmokančių mokyklų penketukuose vietomis keičiasi keletas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos mokyklų. Tik pagal pasiekimus chemijoje čia įsiterpia net dvi Šiaulių gimnazijos, o geografijoje – Raseinių rajono Viduklės gimnazija.

Anot žurnalo atstovų, 2023-ieji tapo lūžio tašku, kai paaiškėjo, kad savivaldybių mokykloms darosi vis sunkiau konkuruoti su privačiomis mokyklomis.

„Jei tendencijos nesikeis, panašu, kad po 2-4 metų matysime dar nykesnį vaizdą. Vienintelė disciplina, kur gerai sekasi įvairių savivaldybių mokyklų mokiniams – rusų kalba“, – teigia reitingų rengėjai.

Jų teigimu, svarbu akcentuoti, kad nuo 2024-ųjų metų įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, visi jaunuoliai, siekiantys aukštojo mokslo – tiek universitetuose, tiek kolegijose, privalės išlaikyti 3 egzaminus. Iš jų du yra privalomi: lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos (išskyrus, besirinksiančius menų studijas). Ir visiškai nesvarbu, ar jie stos į valstybės finansuojamas, ar nefinansuojamas studijų vietas.

Skundai dėl matematikos egzamino

„Reitingai“ iš tėvų gauna daug nusiskundimų, kad dalyje mokyklų mokiniams, pasirinkusiems mokytis matematikos B lygiu, mokytojai neleidžia rinktis laikyti matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE). Mūsų vertinimu, tai yra neleistina, gal net nusikalstama prieš jaunuolių ateitį, nes taip mokytojai užkerta kelią jaunuoliams tiek šiemet, tiek bet kada ateityje patekti į aukštąją mokyklą. Šių mokslo metų stojantieji pagal 2024-aisiais metais galiosiančias taisykles stos ir vėlesniais metais.

Jeigu mokytojai neleis silpnesniems mokiniams laikyti matematikos VBE, tikėtina, kad padidės jaunuolių, siekiančių aukštojo mokslo, emigracija į kitas šalis. Na, o vėliau dalis jų jų po studijų nebegrįš į Lietuvą.

Todėl į šią situaciją turėtų atkreipti dėmesį tiek savivaldybių Švietimo skyrių vadovai, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovybė“, – teigė žurnalo „Reitingai“ atstovai.

Jeigu mokytojai neleis silpnesniems mokiniams laikyti matematikos VBE, tikėtina, kad padidės jaunuolių, siekiančių aukštojo mokslo, emigracija į kitas šalis.

Jie pabrėžia, kad panagrinėjus geriausių mokyklų pagal atskirus dalykus 60-ukus, galima pamatyti, kad tarp geriausiai išlaikiusių matematikos egzaminą yra netgi tokių mokyklų, iš kurių net 10 proc., 14 proc., 20 proc. ar net 30 proc. visų abiturientų neišlaikė matematikos VBE.

„Nepaisant to, gimnazijos vis tiek yra tarp geriausių matematikos disciplinoje. Bet taip yra todėl, kad likusios klasės dalies mokinių matematikos pasiekimai yra labai aukšti.

Beje, panašias tendencijas matome ir žvelgdami į lietuvių kalbos ir literatūros VBE rezultatus.

O neišlaiko tiek matematikos, tiek lietuvių kalbos ar bet kurio kito dalyko egzamino ne tik neatrankinių, bet ir atrankinių mokyklų mokiniai. Tai atsispindi dalykiniuose reitinguose“, – sako reitingų rengėjai.

Jis iš kiekvieno dalyko išskyrė po 60 gimnazijų (tiek, kiek šalyje yra savivaldybių) iš daugiau nei 360 šalies gimnazijų, kurių abiturientai geriausiai išlaiko kiekvieno dalyko valstybinius brandos egzaminus (VBE).

Gimnazijų dalykinis reitingas sudarytas analizuojant, kiek mokinių kiekvienoje šalies mokykloje laikė konkrečius egzaminus ir kaip juos išlaikė.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Jonė Kučinskaitė, Gintaras Sarafinas

Geriausiųjų penketukai

Matematikos geriausiai išmoko:

1. KTU gimnazija
2. Vilniaus licėjus
3. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
4. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
5. Klaipėdos licėjus

Lietuvių kalbos geriausiai išmoko:

1. LSMU gimnazija
2. Vilniaus licėjus
3. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
4. Kauno jėzuitų gimnazija
5. Vilniaus jėzuitų gimnazija

Istorijos geriausiai išmoko:

1. Klaipėdos licėjus
2. Vilniaus licėjus
3. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
4. KTU gimnazija
5. Klaipėdos Vydūno gimnazija

Biologijos geriausiai išmoko:

1. Vilniaus licėjus
2. LSMU gimnazija
3. Vilniaus jėzuitų gimnazija
4. Klaipėdos licėjus
5. Vilniaus M.Biržiškos gimnazija

IT geriausiai išmoko:

1. KTU gimnazija
2. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
3. LSMU gimnazija
4. Vilniaus licėjus
5. Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II gimnazija

Chemijos geriausiai išmoko:

1. Vilniaus jėzuitų gimnazija
2. Klaipėdos licėjus
3. Šiaulių J.Janonio gimnazija
4. LSMU gimnazija
5. Šiaulių Didždvario gimnazija

Fizikos geriausiai išmoko:

1. KTU gimnazija
2. Vilniaus M.Biržiškos gimnazija
3. Vilniaus licėjus
4. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
5. LSMU gimnazija

Anglų kalbos geriausiai išmoko:

1. Vilniaus licėjus
2. Vilniaus M.Biržiškos gimnazija
3. Vilniaus jėzuitų gimnazija
4. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
5. KTU gimnazija

Geografijos geriausiai išmoko:

1. Vilniaus licėjus
2. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
3. Kauno jėzuitų gimnazija
4. Raseinių raj. Viduklės S.Stanevičiaus gimnazija
5. LSMU gimnazija

Mokytojų pažymiai ir egzaminų rezultatai skiriasi

Dar vienas aspektas, analizuojant gimnazijų pasiekimus – kad skirtumai tarp mokytojų rašomų pažymių ir egzaminų rezultatų dažnai skiriasi iki trijų balų.

„Suomijoje skirtumai tarp metinių trimestrų vertinimų, kuriuos apie mokinius pateikia mokytojai, ir tarp jų egzaminų rezultatų yra vidutiniškai 8 proc., OECD šalių vidurkis sudaro 30 proc., o Lietuvoje – 150-180 procentų“, – teigia reitingų sudarytojai.

Suomijoje skirtumai tarp metinių vertinimų, kuriuos pateikia mokytojai, ir tarp egzaminų rezultatų yra vidutiniškai 8 proc., o Lietuvoje – 150-180 proc.

Dar vienas pokytis yra tas, kad valstybinių mokyklų skaičius Lietuvoje stipriai mažėja, o privačių – reikšmingai auga: „Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje uždaryta 377 valstybinės ir savivaldybių mokyklos – jų skaičius sumažėjo nuo 1199 iki 822. Priežastis nesunku paaiškinti: tiesiog mūsų šalyje labai liūdnos demografinės tendencijos ir vaikų bei paauglių skaičius dabar kone dvigubai mažesnis nei prieš 20 metų.

Tačiau tokiu atveju kiek netikėtai atrodo nevalstybinių/privačių mokyklų skaičiaus dinamika Lietuvoje: jų sparčiai daugėja ir per dešimt metų jų skaičius išaugo daugiau nei pustrečio karto – nuo 35 iki 93. Be to, šiemet atsirado dar kelios naujos. Taigi prieš 15 metų nevalstybinėse mokyklose mokėsi vos 0,7 proc. visų Lietuvos moksleivių, prieš penkerius metus – 5 proc., dabar – per 8 proc., o po 2–3 metų skaičius perlips 10 procentų.“

Anot reitingų rengėjų, dar vienas iššūkis švietimo sistemos laukia jau netrukus: „Jau nuo 2024-ųjų visos mokyklos privalės integruoti mokinius su negalia, bet daugybė mokyklų vis dar apskritai neturi arba pakankamai neturi nei psichologų, nei socialinių pedagogų, nei logopedų, nei kitų pagalbos specialistų.“

Universitetų ir kolegijų reitingus rasite čia.

Mažėja besimokančiųjų tiksliųjų dalykų

Žurnalo tyrimas taip pat parodė, kad mokyklose mažėja tiksliųjų dalykų besimokančiųjų moksleivių, tad, anot G.Sarafino, Lietuvos siekis tapti aukštųjų technologijų šalimi blanksta.

„Kyla klausimas, kas čia įvyko. Vienas paprastas sprendimukas – ministerija panaikino galimybę mokytis daugumos disciplinų B lygiu. Šiemet negali mokytis nei informatikos, nei fizikos, nei biologijos, chemijos“, – teigė jis.

G.Sarafinas pateikė pavyzdį – anksčiau eilinėje gimnazijoje, kur buvo 150 vienuoliktokų, apie 17 rinkdavosi chemiją A ir tiek pat B lygiu, dabar liko tik besimokantys A lygiu.

Žurnalas „Reitingai“ apklausė 40 gimnazijų, kuriose mokosi 4000 vienuoliktokų. Daugumoje jų besimokančiųjų fizikos, biologijos, ypatingai informacinių technologijų, sumažėjo du-tris kartus.

Pernai chemijos egzaminą, anot jo, laikė 1090 jaunuolių iš 25 tūkstančių, fizikos – 2170, panašiai ir šiemet. IT egzaminą laikė kas dešimtas abiturientas.

„Tačiau po poros metų prisiminsime tuos metus su nostalgija, kai stipriai domėjosi chemija, fizika, informacinėmis technologijomis“, – sakė G.Sarafinas.

Jis taip pabrėžė, kad nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia apie gausėjančias būsimų pedagogų gretas, daugiausia jų renkasi pradinio ugdymo, meno ar sporto pedagogikos studijas, o štai į chemijos pedagogiką pernai įstojo vienas, šiemet – du studentai, panašiai ir fizikos.

„Panagrinėjus gilumines priežastis, aiškėja, kad švietimo strategai užprogramavo tiesiog amžiną chemijos, fizikos, informacinių technologijų ir kitų disciplinų mokytojų trūkumą“, – kalbėjo žurnalo redaktorius.

G.Sarafinas taip pat nurodė, kad tyrimo duomenimis, beveik 60 proc. Lietuvos jaunuolių nerimauja, kad neišlaikys matematikos egzamino. Nuo 2015-ųjų stojančiųjų į inžinerijos studijas sumažėjo tris kartus.