Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, šie įrenginiai pakeis susidėvėjusią įrangą aštuoniose šalies gydymo įstaigose bei padės tiksliau diagnozuoti pokyčius krūtyse ir ankstyvos stadijos vėžį.
„Mamografija yra vienas iš svarbiausių būdų krūties vėžiui nustatyti. (...) Dabar mūsų turima įranga pakankamai pagyvenusi – apšvieta didesnė, rizika didesnė“, – per spaudos konferenciją Sveikatos apsaugos ministerijoje sakė A.Veryga.
Anot ministro, didžiausią turimų mamografų dalį sudaro įranga, kurios amžius siekia nuo 6 iki 10 metų, vidutinis mamografų eksploatacijos amžius – 8 metai.
Atnaujintą įrangą gaus Nacionalinis vėžio institutas, LSMU ligoninė Kauno klinikos, Respublikinė Šiaulių ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė, taip pat Centro ir Šeškinės poliklinikos Vilniuje bei Kauno miesto poliklinikos Šančių ir Dainavos padaliniai.
Keturi iš dešimties naujų mamografų turės galimybę atlikti tomosintezę – sluoksninę krūties audinių analizę.
„Kokią turim problemą mamografijoje – dėl krūties audinių persidengimo nedidelis vėžys gali pasislėpti. Jei turim nuotrauką kas milimetrą, tai jis neturi galimybės to padaryti“, – sakė Kauno klinikų Radiologijos klinikos Rentgeno skyriaus vadovė Eglė Jonaitienė.
Naujoji įranga, pasak Centro poliklinikos direktoriaus pavaduotojos medicinai Audronės Juodaitės-Račkauskienės, turėtų sukelti mažiau skausmo į jį jautriai reaguojančioms moterims.
„Suspaudimas bus dar mažesnis, tai tos pacientės, kurios turi išreikštą skausmo slenkstį, to skausmo jaus mažiau“, – teigė Centro poliklinikos atstovė.
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, Lietuvoje krūties vėžys dažnai diagnozuojamas pavėluotai, nes moterys delsia ir bijo tikrintis sveikatą.
Nauji mamografai kainavo maždaug 1,3 mln. eurų, jie įsigyti iš Europos Sąjungos lėšų. Jie į gydymo įstaigas, pasak SAM, turėtų atkeliauti nuo rugpjūčio pradžios.
„Nebijokite pasitikrinti“
Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 1,5 tūkst. naujų krūties vėžio atveju. Pasak medikų, jei liga diagnozuojama pirmoje stadijoje, apie 95 procentai sergančiųjų yra visiškai išgydomi.
„Noriu padrąsinti, paskatinti moteris, kad nebijotų apsičiuopti, nebijotų suradusius pakitimus – kreiptis į gydytojus“, – teigė E.Jonaitienė.
„Anksti nustačius krūties vėžį, kai jis yra mažas, jis neturi jokių ryšių organizme, tai gali pakakti tik operacijos, nereikia sisteminio gydymo – chemoterapijos, spindulinio gydymo“, – pridūrė ji.
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, Lietuvoje krūties vėžys dažnai diagnozuojamas pavėluotai, nes moterys delsia ir bijo tikrintis sveikatą.
Nuo 2005 metų Lietuvoje veikia krūties vėžio prevencijos programa – 50-69 metų moterims sudaroma galimybė kas dvejus metus nemokamai profilaktiškai pasitikrinti krūtis. Norėdamos tą padaryti, moterys, visų pirma, turi kreiptis į šeimos gydytoją, kuris ir nusiųs pas specialistus.
