Kaip rašoma pranešime spaudai, rezoliucijoje išdėstyti svarbiausi klausimai, kurie, vykstant sveikatos apsaugos reformai, gydytojams tapo kasdienėmis problemomis, trukdančiomis atlikti savo darbą, o pacientams – gauti laiku ir kokybiškas gydymo paslaugas. Oficialiame kreipimesi 16-oji šalies Vyriausybė raginama kartu spręsti sveikatos sistemos problemas derybų ir susitarimų būdu, laikantis socialinės partnerystės, viešo ir skaidraus sprendimų priėmimo principų.
„Vertinant dabartinę situaciją, sveikatos apsaugos sistemai, palyginti su kitomis sritimis, skiriama tikrai nepakankamai dėmesio, todėl rezoliucijoje iškėlėme opiausius klausimus ir tikimės, kad jų sprendimas bus įtrauktas į Vyriausybės programos įgyvendinimo planą. Ne tik gydytojams, bet ir visuomenei svarbu žinoti naujai išrinktų įstatymus leidžiančių ir vykdančių institucijų požiūrį“, – sako suvažiavimo metu V-ai kadencijai išrinktas LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas.
Kaip labai svarbų ir gydytojams, ir pacientams, prof. L. Labanauskas mini Žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelio diegimą.
LGS vadovo teigimu, pirmiausia sveikatos apsaugos sistemai turi būti sugrąžinta balo vertė, t.y. 1 balas prilygintas 1 Lt, aiškiai apibrėžtos valstybės garantuojamos nemokamos medicinos pagalbos apimtys. Taip pat svarbus papildomo savanoriškojo sveikatos draudimo (PSSD) sistemos įdiegimas. LGS savo kreipimesi ragina Vyriausybę nustatyti realius paslaugų įkainius, atitinkančius realias sąnaudas, kaip būtinąją sąlygą atsirasti PSSD, taip pat – panaudoti ekonominius svertus, skatinančius darbdavius ir darbuotojus kaupti lėšas savo sveikatai.
„Apskritai didžioji dalis sveikatos apsaugos sistemos finansavimo problemų iki šiol neišspręsta, be to, finansinės problemos buvo sprendžiamos darbuotojų sąskaita, todėl ir rezoliucijoje, kaip svarbų punktą, paminėjome gydytojų darbo sąlygų ir užmokesčio gerinimą, nes jau priėjome ribinį momentą: iki šio laiko darbo užmokestis mažėjo daugiau nei 20 proc., o darbo krūviai – tik augo“, – pabrėžia prof. L. Labanauskas.
Kaip labai svarbų ir gydytojams, ir pacientams, prof. L. Labanauskas mini Žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelio diegimą. „Dabartinis modelis riboja galimybę gerinti sveikatos priežiūros paslaugų saugą ir kokybę, neprognozuojami ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo kelia grėsmę visai sveikatos apsaugai“, – pastebi LGS vadovas, pridurdamas, kad tarptautinė praktika rodo, jog Žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelis egzistuoja valstybėse, kuriose sparčiai tobulėja sveikatos apsaugos sistemos ir skiriamas išskirtinis dėmesys pacientų teisėms.
Pasak LGS vadovo, jei Žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelis veiktų, būtų užtikrinta, kad sveikatos apsaugai skiriami pinigai neišeitų iš sveikatos sektoriaus, o santykiai tarp gydytojų ir pacientų būtų grindžiami partnerystės principu: „Gydytojai nebijotų atskleisti klaidų, jas registruotų, mokytųsi iš klaidų, tad paslaugų kokybė ir sauga gerėtų“.
Daugelį sveikatos sistemos darbuotojams svarbių klausimų: sveikatos priežiūros įstaigų specialistų darbo krūvių, darbo laiko, apmokėjimo bei kitus aktualius darbo santykių klausimus LGS ragina spręsti inicijuojant šakos kolektyvinės sutarties pasirašymą. Suvažiavimo metu nutarta reikalauti panaikinti 15-osios Vyriausybės priimtus nutarimus, diskriminuojančius gydytojų socialines garantijas.
LGS suvažiavime nutarta siekti, kad būtų užtikrintos vaikų teises, panaikinant apribojimus kurti naujas komandas, įdarbinti vaikų ligų gydytojus pirminiame lygyje ir tokiu būdu užtikrinti tėvų teisę rinktis pirminę vaikų priežiūrą vykdantį vaikų ligų gydytoją arba šeimos gydytoją.
