„Bendras įspūdis, jog situacija gerėja“, – BNS sakė su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
„Eurobarometro“ duomenimis, tai, kad jų kasdieniam gyvenimui įtakos turi korupcija, nurodė 24 procentai apklaustų lietuvių, tačiau paklausti, ar per metus yra matę ar patyrę kokių nors korupcijos atvejų, teigiamai atsakė 8 procentai respondentų: 17 procentinių punktų mažiau nei 2013 metais – tai didžiausias pokytis ES.
Kalbėdami apie sritis kur, jų manymu, paplitusi korupcija, dauguma respondentų iš Lietuvos minėjo sveikatos apsaugą – 79 procentai.
Paklausti, kaip vertina korupcijos pokyčius šalyje per pastaruosius trejus metus, dauguma (42 proc.) lietuvių sakė, kad jis nekito, 32 proc. manė, kad korupcijos lygis išaugo, o 20 proc. teigė, kad jis sumažėjo.
Tik 19 procentų lietuvių manė, kad politinių partijų finansavimas yra skaidrus: tai šeštas mažiausias procentas ES.
Lietuviai pirmauja tarp manančiųjų, kad aukšto lygio korupcijai nėra skiriama pakankamai dėmesio: su 80 proc. taip manančių respondentų Lietuva yra penkta ES. Taip pat vos 18 procentų lietuvių teigia, kad valstybės pastangos kovoti su korupcija yra efektyvios – tai trečias mažiausias rodiklis ES.
„Politinė korupcija, giminių, bičiulių protegavimas, daug kieno įvardijama kaip pagrindinė korupcijos forma Lietuvoje ir tai iš esmės atkartoja kitų tyrimų duomenis. Žinia politikams ir valstybės tarnautojams – be galo aiški: skirti dėmesio nepotizmui, stambesnei korupcijai pažaboti, nes aišku, kad Lietuvos visuomenė šiuo metu, „Eurobarometro“ duomenimis, gana kritiškai vertina teisėsaugos darbą ir mano, kad ji tikrai gali skirti daugiau dėmesio stambesnėms byloms, tyrimams, o Vyriausybė – daugiau dėmesio korupcijai sumažinti“, – kalbėjo S.Muravjovas.
Daugiausiai lietuvių Europoje teigė pažįstantys ką nors, kas yra paėmęs kyšį: 34 procentai respondentų.
Kalbėdami apie sritis kur, jų manymu, paplitusi korupcija, dauguma respondentų iš Lietuvos minėjo sveikatos apsaugą – 79 procentai. Antroje vietoje buvo politinės partijos – 64 procentai, trečioje vietoje – statybos leidimus teikiantys valdininkai – 61 proc.
Nors sveikatos apsauga minima kaip korumpuočiausia sritis, tik 12 procentų gydymo įstaigose besilankiusių lietuvių nurodė medicininiam personalui įteikę kokių nors vertingų dovanų. Tai vis tiek yra ketvirtas didžiausias rodiklis Europoje, tačiau lyginant su 2013 metų duomenimis, jis sumažėjo devyniais procentiniais punktais, 11 procentinių punktų padaugėjo teigiančių, kad jokiu būdu medikams neatsilygino.
S.Muravjovas sakė linkęs šiuos duomenis vertinti „šiek tiek atsargiai“ ir teigė, kad norint tvirtai kalbėti apie kyšių mažėjimą medicinos srityje reikėtų palaukti kitų korupcijos situacijos Lietuvoje tyrimų.
„Tačiau džiugu, kad vis mažiau pacientų duoda kyšį sveikatos apsaugoje. Tai šiuo metu yra staigmena, nes nėra taip, kad sveikatos apsaugos atstovai skiria tiek pat dėmesio kyšininkavimui pažaboti kaip tą prieš keletą metų buvo padarę kelių policijos atstovai. Galima spėlioti, dėl ko taip įvyko“, – kalbėjo nevyriausybininkas.
20 procentų respondentų teigė davę kyšį, kai jų buvo prašoma – tai devyniais procentiniais punktais mažiau nei 2013 metais – šis pokytis, „Eurostato“ duomenimis, didžiausias visoje ES. Taip pat septyniais procentiniais punktais, iki 71 procento, padaugėjo teigiančių, kad niekas iš jų kyšio neprašė.
Lyginant su 2013 metais, 20 procentinių punktų sumažėjo lietuvių, manančių, kad kartais priimtina padaryti paslaugą valstybės tarnautojui, jei nori iš jo ką nors gauti, 27 procentiniais punktais padaugėjo manančių, kad tai netoleruotina. 16 procentinių punktų sumažėjo manančių, kad kartais galima duoti dovaną už tokią paslaugą, 20 procentinių punktų daugiau žmonių laiko tai nepriimtinu veiksmu. Taip pat 16 procentinių punktų sumažėjo teigiančių, kad kartais galima duoti valdininkui pinigų, 19 procentinių punktų padaugėjo manančių, kad taip elgtis niekada negalima.
Pasak S.Muravjovo, šie rezultatai rodo, kad Lietuvoje formuojasi tinkama aplinka spręsti korupcijos problemą, nes visuomenė tam tampa nepakantesnė.
„Viskas susiklostė taip, kad Lietuvoje turime gana kritišką požiūrį į korupciją. (...) Situacija gerėja ir nėra taip, kad mes esame beviltiškai pačioje paskutinėje vietoje ir nėra jokių pokyčių“, – kalbėjo jis.
„Transparency International“ atstovo teigimu, tai puiki proga valstybės institucijoms peržiūrėti savo kovos su kyšininkavimu strategiją ir užtikrinti, kad įstaigose būtų vykdoma tinkama prevencija.
Lietuvoje vykdant šią apklausą spalio mėnesį buvo apklausti 508 respondentai.
