Antradienį LGGRTC darbuotojai išplatino viešą laišką dėl centre susidariusios padėties.
„Lietuvoje įvyko tai, kas griauna kovo 11-osios dvasią ir tiesiogiai prieštarauja atkurtos mūsų valstybės demokratijai. Įstaigos, tyrinėjančios totalitarinių režimų vykdytas represijas, vadovas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius Adas Jakubauskas iš pareigų atleido Centro istorikę dr. Mingailę Jurkutę, atvirai pagrįsdamas tokį sprendimą jos viešai išsakyta kritika LGGRTC ir atskirų jo darbuotojų darbui.
Tik atšventus Nepriklausomybės atkūrimo metines mūsų kolegė buvo atleista už tai, kad naudojosi Konstitucijoje garantuotomis teisėmis: „turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“ (25 str.), „kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą“ (33str.). „Įkvepiantis“ autoritarinių režimų pavyzdys pasireiškė ir tuo, kad vadovybei informuojant apie atleidimą pranešime spaudai ir laiške darbuotojams nebuvo paminėta M.Jurkutės pavardė. Ironiška, kad, tyrinėdama sovietinį režimą, mūsų kolegė pati patyrė, ką reiškia susidorojimas už išsakytą nuomonę“, – teigiama LGGRTC darbuotojų pranešime.
Praėjusią savaitę centras pranešė, kad M.Jurkutės atleidimo priežastis – pasikartoję pažeidimai, „susiję su tuo, kad nepateikiant faktų ir argumentų arba pateikiant tikrovės neatitinkančius faktus ir argumentus paskleista informacija, kuri suklaidino centro veikla besidominčią bendruomenę“.
Tačiau LGGRTC darbuotojai teigia, kad šis Centro direktoriaus poelgis – ryškiausias, bet ne vienintelis nepasitikėjimo, įtampos kurstymo ir administracinės savivalės pavyzdys.
„Primename visuomenei, kad krizinė situacija LGGRTC pradėjo formuotis nuo 2020 m. liepos 1 d., kai įstaigos vadovo vietą užėmė A.Jakubauskas. Šį paskyrimą lydėjo viešai išsakomos abejonės, jam nepritarė istorikų bendruomenė. Vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsdavo kritika naujosios administracijos atžvilgiu, į kurią ji nereaguodavo.
A.Jakubauskas viešumai ir susitikimuose su Centro darbuotojais bendromis frazėmis kalbėjo apie savo rūpestį ir planuojamus pertvarkymus, tačiau laikui bėgant aiškėjo, kad su darbuotojų teisėtais lūkesčiais nesiskaitoma, jie vis labiau atribojami nuo sprendimų priėmimo procesų, pasireiškė tendencija varžyti darbuotojų teisę laisvai išreikšti savo nuomonę ir įsitikinimus. Iki dabar administracija nepaskelbė jokios pertvarkymų vizijos, jokių tikslų ir priemonių, tačiau skubiai plėtė ir stiprino administracinius padalinius, didino jų įgaliojimus“, – rašo LGGRTC darbuotojai.
Pasak jų, po to, kai dalis darbuotojų, praradę viltį būti išgirsti vadovybės, 2021 m. sausio 28 d. pasirašė „17 istorikų kreipimąsi“ į Seimą, direktorius ir toliau nerodė pastangų įsiklausyti į jų nuomonę. Atvirkščiai, esą direkcija vietoj konsensuso paieškos didina spaudimą darbuotojams.
„Daugumai kreipimąsi pasirašiusių darbuotojų buvo sumažinta alga niekaip to nepagrindžiant. Neseniai sukurta nauja pareigybė, tarp kurios funkcijų yra ir tokia, aiškiai parodanti direkcijos požiūrį į darbuotojus: „Dalyvauja atliekant tarnybinių nusižengimų, darbo drausmės pažeidimų ir kitus panašaus pobūdžio tyrimus“ – tokių funkcijų ir ministerijų pareigybėse nerasime. Direktorius viešai sako netiesą, kai jam tai naudinga, taip dar labiau smukdydamas Centro prestižą.
Tenka konstatuoti, kad nuolat kartojamos bendros direktoriaus frazės apie rūpestį ir planuojamus pertvarkymus tik pridengia vis didesnės kontrolės ir slaptumo siekį, didėjantį darbuotojų konstitucinių laisvių ribojimą, o toks vadovavimo stilius nesuderinamas su šiuolaikinės valstybės tarnybos principais bei akademine laisve, kuri būtina vykdant svarbius Lietuvai tyrimus“, – tvirtina LGGRTC darbuotojai.
Jie teigia palaikantys M.Jurkutę ir reikalaujantys panaikinti įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo.
