2010 m. mirė 42,1 tūkst. žmonių, 1000 gyventojų teko 12,8 mirusiojo. Aukščiausią lygį nuo 1950 m. mirtingumas buvo pasiekęs 2007 m. – 1000 gyventojų teko 13,5 mirusiojo, kitus dvejus metus mirtingumas mažėjo (2008 m. – iki 13,1, 2009 m. – iki 12,6).
Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, 2010 m. Europos Sąjungoje 1000 gyventojų teko 9,7 mirusiojo. Palyginti su 2009 m., ES gyventojų mirtingumas nepakito. 2010 m. didžiausias mirtingumas buvo Bulgarijoje – 14,6, Latvijoje – 13,4, Vengrijoje – 13 ir Lietuvoje – 12,8, mažiausias – Airijoje (6,2), Kipre – (6,7), Maltoje – (7,2) ir Liuksemburge – (7,4).
Lietuvoje vyrų mirtingumas žymiai didesnis negu moterų. 2010 m. vyrų standartizuotas mirtingumo rodiklis daugiau kaip 2 kartus viršijo moterų. Kaimo vyrų ir moterų standartizuoti mirtingumo rodikliai buvo 1,2 karto didesni negu miesto.
Kūdikių mirtingumas
2010 m. mirė 153 kūdikiai, tai 28 mažiau negu 2009 m. Kūdikių mirtingumas (mirusių kūdikių skaičius, tenkantis 1000 gyvų gimusiųjų) 2010 m. buvo mažiausias (4,3) per visą šalies istoriją ir siekė ES šalių vidurkį.
2010 m. didžiausias kūdikių mirtingumas buvo Rumunijoje (9,8), Bulgarijoje (9,4), Latvijoje ir Slovakijoje (po 5,7), o mažiausias – Suomijoje (2,3), Portugalijoje (2,5), Švedijoje ir Slovėnijoje (po 2,5).
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė
2010 m. Lietuvoje vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 68, moterų – 78,8 metų. Nuo 2007 m. sparčiau mažėjantis vyrų mirtingumas lėmė, kad per trejus metus vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo 3,1 metų (moterų – 1,6 metų). Minimu laikotarpiu skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės sumažėjo 1,5 metų ir 2010 m. buvo 10,8 metų, tačiau išliko didžiausias (11,1 metų) Europos Sąjungoje.
2009 m. Europos Sąjungoje vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 76,4 metų, moterų – 82,4 metų. Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo trumpiausia ES, o moterų tik nežymiai ilgesnė už Rumunijos, Bulgarijos ir Latvijos moterų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę. Mažiausias skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės buvo Švedijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose (4,1–4,2 metų).
Mirties priežastys
Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2010 m. trys pagrindinės mirties priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys – jos sudarė 85,3 procento visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 47 procentai mirusių vyrų ir 65,6 procento mirusių moterų, nuo piktybinių navikų – atitinkamai 21,2 ir 17,2 procento, dėl išorinių mirties priežasčių – 14,5 ir 4,5 procento.
2010 m. dėl išorinių mirties priežasčių mirė 4 tūkst. žmonių, iš jų 1018 asmenų nusižudė, 389 sušalo, 372 žuvo transporto įvykių metu, 319 paskendo, 310 mirė apsinuodiję alkoholiu, 305 mirė dėl nukritimų, 172 buvo nužudyti.
Praėjusiais metais daugiausia (42,5 %) kūdikių mirė nuo perinatalinio periodo ligų, 34 procentai – dėl įgimtų formavimosi ydų, 7,8 procento – dėl išorinių mirties priežasčių.
