Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmadienį skubos tvarka pradeda nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės skundą, kuriuo ji ginčija sprendimą, įpareigojantį leisti eitynes Gedimino prospekte. Valdininkai siūlo organizatoriams persikelti į Upės gatvę, kur tokios eitynės jau vyko 2010-aisiais
Festivalį rengia paeiliui Ryga, Vilnius ir Talinas
Liepą sukanka 20 metų, kai buvo panaikintas nuo sovietmečio likęs Baudžiamojo kodekso straipsnis, kuriuo buvo kriminalizuojami homoseksualūs santykiai. Po poros metų buvo įkurta pirmoji šalyje seksualinių mažumų organizacija – Lietuvos gėjų lyga (LGL). Vėliau narystė Europos Sąjungoje (ES) lėmė antidiskriminacinių įstatymų priėmimą.
2009-aisiais buvo pradėtas organizuoti „Baltic Pride“, kurį pasikeisdamos rengia visos Baltijos šalys. Pirmiausiai ir pernai eitynės vyko Rygoje, 2011-aisiais – Taline. Į Vilnių festivalis grįžta po trejų metų pertraukos.
 |
| Vytauto Valentinavičiaus nuotr./Vladimiras Simonko |
„Žinoma, dar daug ką reikia pasiekti, – festivalio išvakarėse pripažino vienas iš jo organizatorių LGL valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko. – Naujausios apklausos rodo, kad homofobija, bifobija ir transfobija vis dar kelia didelį susirūpinimą mūsų visuomenėje. LGBT žmonės bijo pripažinti seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę. Seime nuolat siūlomos homofobiškos įstatymų pataisos.“
Pirma paroda apie homoseksualų veiklą ir gyvenimą Lietuvoje
„Baltic Pride“ renginiuose laukiama ne tik Lietuvos seksualinių mažumų atstovų ir jų rėmų, bet ir svečių iš Latvijos, Estijos, kitų valstybių. Planus dalyvauti eitynėse garsiai yra paskelbęs ne vienas europarlamentaras bei Vilniuje reziduojantis diplomatas.
Vienas pirmųjų renginių – paroda „Nuo sutemų iki aušros“ – pakvies atsigręžti atgal. Joje bus pristatyta LGBT judėjimo Lietuvoje istorija, pasiekimai ir meno įvykiai.
Antradienį Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) atidaroma ir iki rugpjūčio 6 d. veiksianti paroda – pirmoji homoseksualų istorijai ir kultūrai skirta paroda mūsų šalyje. Joje bus pristatoma ne tik šios bendruomenės organizacinė, leidybinė ir pilietinė veikla, bet ir šiuolaikinis menas, atskleidžiantis požiūrį į kūną, seksualumą, identitetą, gyvenimą kartu. Dokumentai, archyvinės nuotraukos ir žurnalai čia derinami su meninėmis fotografijomis, tapyba, filmais, performansais.
ŠMC veiks ir skaitykla, kur bus skaitoma poezija, skambės prisiminimai, vyks diskusijos. Trečiadienio vakarą čia rengiami skaitymai su poete ir rašytoja iš Niujorko Eileen Myles. Per tris dešimtmečius ji yra išleidusi daugiau nei 20 poezijos rinkinių, grožinės, negrožinės ir performanso žanro literatūros kūrinių.
Tą pačią dieną ŠMC rengiama nepriklausomų leidinių seksualinių mažumų tematika mugė.
Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje (Pilies g. 40, Vilnius) iki rugpjūčio 7-osios vyks Aušros Volungės fotografijų paroda. Intymiuose menininkės darbuose – kasdienis šio amžiaus pradžios Lietuvos transvestitų gyvenimas. Autorė savo herojus stebi neslėpdama susižavėjimo ir emocinio artumo. Ji tarsi suauga su laikino būsto aplinka ir netradiciniais jo gyventojais.
Filmus pristatys patys režisieriai
Aušros Volungės fotografijose – Lietuvos transvestitų gyvenimas. Autorė savo herojus stebi neslėpdama susižavėjimo ir emocinio artumo.
Antrasis LGBT filmų festivalis „Kitoks kinas“ sostinės kino centre „Skalvija“ vyks liepos 25-31 d. Festivalio programoje – 19 filmų, pasakojančių apie kitokį seksualumą ir lytinį tapatumą. Įėjimas į peržiūras, kaip ir kitus festivalio renginius, – nemokamas.
Filmą „Mano meilė – Poulo ir Majaus istorija“ šeštadienį pristatys pati režisierė Iben Haahr Andersen. Šešerius metus su kamera ji sekiojo pagyvenusį daną žveją ir imigrantą iš Tailando, kad užfiksuotų poros santykių raidą, pakilimus ir nuosmukius.
„Tai filmas apie žveją iš Danijos provincijos. Jis išgyveno šeimos tragediją ir, būdamas nelaimingas 59 metų žmogus, nusprendžia atsiskleisti, kad yra – ir visada buvo bei tai žinojo – gėjus. Viename Kopenhagos bare jis susipažįsta su 20 metų jaunesniu Majumi iš Tailando, jiedu įsimyli ir susituokia“, – pasakojo menininkė.
Nepriklausoma dokumentinio kino kūrėja yra įvertinta apdovanojimais už juostas „Sveiki, mano vardas lesbietė“ (2010), „Gyvybės garsas“ (2007) ir „Dvi moterys prie upės“ (1998).
Švedas Esteras Martinas Bergsmarkas tapo savo režisuoto filmo „Sraitės kiaute“ herojumi. Asmeninės patirties persmelkta dokumentinė juosta „Sraigės kiaute“ pasakoja, ką mūsų visuomenėje reiškia kategorizuoti ir būti kitų kategorizuojam, apie patirtą smurtą ir žiaurumą.
Režisierius praplečia dokumentikos ribas ir nevengia eksperimentų. Jo filmą „Praryk“ (2007) kritikai pavadino spyriu į tradicinės dokumentikos užpakalį. Pirmoji viso metražo juosta „Megė stebuklų šalyje“ (2008) buvo apdovanota kaip geriausias Švedijos dokumentinis filmas.
Festivalyje paskaitą apie Pedro Almodóvaro filmus skaitys Anglijos Voriko universiteto dėstytojas José Arroyo, besidomintis tautiškumo ir seksualumo reprezentacija, ispanų kinu ir Holivudu.
Eitynių išvakarėse Tolerancijos centre rengiama tarptautinė žmogaus teisių konferencija „Europos politikos gairės LGBT teisių apsaugos srityje“, kurią Užsienio reikalų ministerija paskelbė oficialiu pirmininkavimo ES Tarybai renginiu.
Paskelbė pirmininkavimo ES Tarybai renginiu
Ketvirtadienio vakarą klube „Soho“ rengiamas oficialus „Baltic Pride“ vakarėlis, kuriame bus galima pabendrauti su LGL atstovais. Klube bus laukiami ne tik festivalio dalyviai ir seksualinių mažumų rėmėjai, bet ir „visi tikintys, kad kiekvienas iš mūsų turime teisę būti savimi“. Čia veiks naktinis „Baltic Pride“ informacinis centras ir festivalio atributikos krautuvėlė.
Gerokai daugiau renginių suplanuota penktadieniui. Eitynių išvakarėse Tolerancijos centre rengiama tarptautinė žmogaus teisių konferencija „Europos politikos gairės LGBT teisių apsaugos srityje“, kurią Užsienio reikalų ministerija paskelbė oficialiu pirmininkavimo ES Tarybai renginiu. Anot organizatorių, tai bus proga nuo praeities – fotografijų parodos „Nuo sutemų iki aušros“ – žvilgsnį nukreipti į ateitį: konferencijoje bus diskutuojama apie LGBT lygybės įgyvendinimo perspektyvas.
Popietę Europos lyčių lygybės institute vyks IGLYO (Tarptautinės seksualinių mažumų jaunimo ir studentų organizacijos) kūrybinės dirbtuvės – diskusija apie jaunimo ir studentų įtraukimą. Susidomėjusieji kviečiami dalintis savo mintimis.
Vėliau ten pat aktyvistai iš Latvijos organizacijos „Mozaika“ ir Estijos LGBT asociacijos surengs kūrybines dirbtuves „Žmonės kaip aš“, kuriose bus galima susipažinti su seksualinių mažumų atstovais, padrąsinti vienam kitą ir sustiprinti savo tapatumą.
Vakarop Modernaus meno centre (Literatų g. 8, Vilnius) bus atidaryta Virgilijaus Šontos (1952-1992) fotografijų paroda „Keistu žvilgsniu“. Joje bus eksponuojami darbai iš ciklo „Skrydis“ (1977-1979) ir „Mokykla – mano namai“ (1980-1983). „Per fotografiją įvyksta susijungimas su pasauliu. Kad tas susijungimas būtų tikras, o ne tariamas, į pasaulį reikia sugebėti pažvelgti keistuolio akimis. Tada jis aiškiau atsiveria“, – yra sakęs pats V.Šonta.
Pripažintos grupės „Betty“ koncertas
Penktadienio vakarą bare „Soho“ vienintelė visuomeninė Lietuvos gėjų ir lesbiečių svetainė GayLine.lt ir JAV ambasada organizuoja „Emmy“ bei BMI apdovanojimus pelniusios punk-pop grupės „Betty” koncertą.
Šeštadienį suplanuotos eitynės „Už lygybę“ turėtų tapti festivalio kulminacija. Bet ir po jų numatyta keletas renginių.
Tos pačios dienos ir sekmadienio vakarą Vilniaus kameriniame teatre (Konstitucijos pr. 23B, Vilnius) bus rodomas pjesės „Vertėjas“, parašytos Laimos Vincės ir režisuotos Alicios Gian bei Mariaus Mačiulio, vaidinimas.
Kitą antradienį ŠMC vėl vyks lietuvių poezijos ir prozos skaitymai.
