Kaip antradienį pranešė Vyriausybė, šios pratybos vyko nuo kovo 13 iki 17 dienos.
Sprendimo priėmimo pratybų metu karinių pajėgų dalyvavimas poligonuose nebuvo numatytas, pratybų scenarijus neviešinamas.
Pasak Vyriausybės kanclerio Laimono Rudžio, ankstesnėse pratybose identifikuotos pamokos „virsta išmoktomis pamokomis“: tobulėja Aljanso ir Lietuvos institucijų sprendimų priėmimo procedūros, veiklos algoritmai, stiprėja sąveika tarp sąjungininkų ir institucijų, yra daugiau atsakymų dėl reikalingų resursų pasitelkimo krizės atveju.
„Natūralu, kad šiose pratybose buvo identifikuotos ir naujos pamokos, aktualios pasirengimui valdyti krizes. Atsižvelgiant į geopolitinę ir saugumo situaciją imsimės kuo skubiau spręsti identifikuotas problemas ir taip stiprinsime savo nacionalinį saugumą bei Aljanso pasirengimą atremti įvairesnes grėsmes“, – pranešime cituojamas L. Rudys.
Pratybose dalyvavo NATO būstinės, vadaviečių ir valstybių narių civiliai ir kariniai atstovai, vyko sąveika su Europos Sąjungos (ES) taryba, Europos Komisija ir ES Išorės veiksmų tarnyba.
Kaip pažymėjo Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė į pratybas įsitraukė aukščiausiu lygiu, jose dalyvavo ministrė Dovilė Šakalienė ir kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Lietuvoje pratybas koordinavo Nacionalinis krizių valdymo centras, jose taip pat dalyvavo Užsienio ir Vidaus reikalų, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Energetikos ministerijų, Valstybės saugumo, Antrojo operatyvinių tarnybų, Policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentų, Lietuvos kariuomenės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Ekstremalių sveikatai situacijų centro atstovai.
Šios nuo 1992 metų rengiamos pratybos vyko 24-ą kartą.
