Sykį atsisakė susitikti
Penktadienį Vašingtone su B.Obama susitiks ne tik D.Grybauskaitė, bet ir Latvijos bei Estijos prezidentai Andris Berzinis ir Toomas Hendrikas Ilvesas. Kaip portalą 15min.lt informavo Prezidentės spaudos tarnyba, tai bus jau penktasis mūsų šalies vadovės susitikimas su JAV lyderiu.
Anksčiau jie bendravo 2010 m. rugsėjį per JT Generalinės Asamblėjos sesiją Niujorke, 2011 m. gegužę Vidurio Europos prezidentų susitikime Varšuvoje ir dusyk užpernai – kovą per Branduolinio saugumo viršūnių susitikimą Seule bei gegužę Čikagos NATO viršūnių susitikime.
Progą dar sykį susitikti su B.Obama prezidentė turėjo 2010-ųjų pavasarį, kai jis Prahoje susitiko vakarienei su Centrinės ir Rytų Europos lyderiais. Nors buvo gavusi kvietimą, D.Grybauskaitė ten vykti atsisakė ir atstovauti šaliai įgaliojo tuometį premjerą Andrių Kubilių. „Dauguma ten (Prahoje – red. past.) dalyvaujančių regiono lyderių yra premjerai. Iš vienuolikos aštuoni yra premjerai. Tai yra visiškai natūralu, kad ir iš Lietuvos dalyvauti važiuoja premjeras”, – prezidentės poziciją paaiškino dabar jau buvęs atstovas spaudai Linas Balsys.
 |
| A.Brazauskas |
Algirdas Brazauskas su Billu Clintonu pasirašė istorinę Chartiją
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentui Algirdui Brazauskui su JAV lyderiu Billu Clintonu teko bendrauti porąsyk – taip pat per susitikimus su Baltijos šalių vadovais. Pirmą kartą tai įvyko 1994-aisiais Rygoje, antrą kartą – 1998-ųjų sausio 16-ąją Vašingtone.
Pastarąjį susitikimą galima pavadinti istoriniu – tuomet buvo pasirašyta JAV ir Baltijos valstybių partnerystės chartija. Parašus po ja padėjo ne tik Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai A.Brazauskas, Guntis Ulmanis bei Lennartas Meri, bet ir B.Clintonas.
Ministerijos teigimu, Chartija turėjo didelės reikšmės Baltijos šalims, siekiant strateginių euroatlantinės integracijos tikslų. Ji buvo realaus JAV ir Lietuvos bendradarbiavimo saugumo srityje pradžia. Tarpvalstybiniame dokumente JAV pasveikino ir išreiškė paramą Baltijos valstybių pastangoms tapti NATO narėmis. Manoma, kad Chartija buvo rengiama kaip kompensacija ir padrąsinimas trims valstybėms, kurios nebuvo pakviestos į NATO su pirmąja banga 1997 m. Madride.
 |
| Valdas Adamkus |
Dažniausiai su JAV vadovu bendravo Valdas Adamkus
Dvi kadencijas prezidentu buvęs Valdas Adamkus su tiek pat kartų 2000–2008 m. prezidentavusiu G.W.Bushu susitikdavo gana dažnai – tiek Vašingtone, tiek tarptautiniuose renginiuose. Bene pirmą kartą jie oficialiai bendravo 2002-ųjų sausį, Lietuvos vadovui su vizitu lankantis JAV sostinėje.
Tų pačių metų lapkričio pabaigoje jau V.Adamkus tapo susitikimo šeimininku – G.W.Bushas pirmas iš JAV prezidentų dvi dienas viešėjo Vilniuje. Rotušės aikštėje susirinkusiems vilniečiams ir sostinės svečiams, tarp kurių buvo ir Latvijos bei Estijos vadovai Vaira Vykė-Freiberga ir Arnoldas Ruutelis, jis ištarė garsųjį pažadą, kad agresijos akivaizdoje lietuviai nebeliks vieni.
 |
| George’o W. Busho šuo Barney |
„Baigėsi ilga ir tamsi baimės, netikrumo, vienatvės naktis. Jūs įsiliejate į stiprią ir augančią NATO šeimą. Mūsų sąjunga yra pasiryžusi ginti savo nares. Tie, kurie pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir Jungtinių Amerikos Valstijų priešu“, – kalbėjo G.W.Bushas iškart po NATO viršūnių susitikimo Prahoje, kur Lietuva gavo kvietimą įstoti į Aljansą.
2005 m. vasarį V.Adamkus, dalyvaudamas NATO ir Ukrainos viršūnių susitikime Briuselyje, buvo pakviestas ir į Europos Sąjungos narių vadovų susitikimą su G.W.Bushu, kur pasisakė organizacijos naujųjų kaimynų tema.
2004-ųjų, 2005-ųjų (tąmet G.W.Bushas, be kita ko, domėjosi Lietuvos vadovo nuomone apie padėtį Ukrainoje po Oranžinės revoliucijos) ir 2006-ųjų rugsėjį abu prezidentai bendravo per JT Generalinės Asamblėjos sesijas Niujorke. Du kartus V.Adamkus turėjo progą pabendrauti su G.W.Bushu Rygoje – 2005 m. gegužę per Baltijos šalių prezidentų susitikimą su JAV lyderiu ir 2006-ųjų lapkritį per NATO viršūnių susitikimą.
Vėliau jie dar du sykius – 2007 m. vasarį ir 2008 m. rugsėjį – buvo susitikę Vašingtone. Pastarojo susitikimo dieną Vilniuje buvo pasirašytas paskutinis teisinis dokumentas, Lietuvos piliečiams atvėręs galimybę į JAV keliauti be vizų.
