Rezoliuciją perskaičiusi Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos vadovė Vaiva Žukienė apgailestavo, kad renginyje nedalyvavo atsakingi asmenys iš nacionalinio transliuotojo – LRT Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos. Forume pateiktais duomenimis, kai kurie rusiški kanalai bent Vilniuje yra populiaresni už Lietuvos nacionalinę televiziją.
„Turime pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) institucijų galimybėmis ginant savo informacinę erdvę“, – sakė V.Žukienė
Priimta rezoliucija siūloma bendromis Baltijos šalių televizijos kanalų, pastangomis, įtraukiant politikus, bandyti teikti pasiūlymus dėl Baltijos šalyse transliuojamų rusiškų kanalų.
„Jie turi ES šalių licencijas, mums sunku su jais kovoti, nes ši televizija yra neva ES televizija, jai negali būti taikomi apribojami, nors jie turi būti taikomi. Latvijos kolegos pasakojo, kad Latvijoje transliuojamas rusiškas kanalas licenciją gavo Švedijoje. Kai vyko balsavimas dėl rusų kalbos, per tą rusišką kanalą vyko didelė propaganda, tam tikra reklama. Į priekaištus buvo atsakyta, kad remiamasi Švedijos įstatymais ir nieko nebuvo galima padaryti“, – BNS sakė V.Žukienė.
Latvijoje transliuojamas rusiškas kanalas licenciją gavo Švedijoje. Kai vyko balsavimas dėl rusų kalbos, per tą rusišką kanalą vyko didelė propaganda, tam tikra reklama.
Forumo žiniasklaidos bendradarbiavimo sekcija taip pat pasisakė už bendrą abiejų valstybių televizijų susitarimą nušviesti valstybinės reikšmės dienas – Rasos šventes, Dainų ir Nepriklausomybės dienų šventes, skatinti supažindinimą su literatūra ir jos vertimais, kurti bendrą meno kūrybos erdvę, skatinti lietuvių ir latvių kalbų pamokėlių transliavimą per televiziją ir radiją, skelbti gerą kaimynų patirtį ekonomikos, švietimo ir kultūros srityse.
Bendroje suvažiavimo rezoliucijoje numatyta sukurti Baltų kapitalo fondą, kuris remtų baltų identiteto tyrimus, literatūros vertimus ir baltistinės literatūros leidimą, taip pat aktyvinti bendradarbiaujančių Lietuvos ir Latvijos mokyklų mainus, rengti moksleivių konkursus, skatinančius abiejų šalių kultūros ir istorijos pažinimą, šių konkursų rezultatus nušviesti žiniasklaidoje.
Suvažiavimas vyko Seimo rūmuose Vilniuje. Jame taip pat buvo diskutuojama apie šiuolaikinio baltų regiono sampratą, jos įtvirtinimo viešojoje erdvėje svarbą bei iššūkius. Suvažiavimo dalyvius per savo atstovus pasveikino Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis.
Suvažiavimo dalyviai dirbo švietimo politikos, žiniasklaidos, pasienio regiono bendradarbiavimo, jaunimo organizacijų bendradarbiavimo sekcijose.
Lietuvos ir Latvijos forumas yra abiejų šalių kultūros, meno, žiniasklaidos, akademinių, politinių ir kitų visuomenės sluoksnių atstovų kvietimas stiprinti ir intensyvinti dviejų kaimyninių baltų šalių – Lietuvos ir Latvijos – ryšius. Forumo tikslas – nustatyti abiem šalims kylančias problemas, ieškoti jų sprendimo būdų, plačiau skleisti baltiškąją tapatybę ir įtvirtinti jos moderniąją sampratą.
Pirmasis Lietuvos ir Latvijos forumo suvažiavimas įvyko 2005 metų rugsėjo 22 dieną Kaune. Nuo to laiko forumo suvažiavimai paeiliui rengiami Lietuvoje ir Latvijoje. Forumo veiklą remia Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministerijos.
