„Pandemijos krizė parodė, kad Europos Sąjungoje turime imtis konkrečių veiksmų, stiprindami savo sveikatos srities pramonę ir sumažindami ES priklausomybę nuo tiekimo iš trečiųjų šalių. Todėl pritariu Jūsų išsakytai minčiai, kad būtina sustiprinti nacionalinių sveikatos apsaugos sistemų bendradarbiavimą, sukurti veiksmingus tarpvalstybinės paramos mechanizmus ir skirti ypatingą dėmesį valstybių dialogui mokslinių tyrimų srityje“, − rašoma Lietuvos prezidento laiške.
G.Nausėda pabrėžė, kad solidarumas, vienybė, efektyvumas turi būti pagrindiniai principai, kuriais turima vadovautis priimant sprendimus ES.
Jis išskyrė tris esmines sąlygas Europai atsigauti: tai sklandus vidaus rinkos veikimas ir jos stiprinimas, didesnis ES biudžetas, ypač sanglaudos ir žemės ūkio sritims finansuoti, ir į aukštos pridėtinės vertės investicijas orientuotas, finansinius poreikius atitinkantis Europos atsigavimo fondas.
G.Nausėda taip pat padėkojo Lenkijos prezidentui už asmeninį indėlį į dvišalių ryšių puoselėjimą bei stiprinimą.
Abu prezidentai pabrėžė, kad po priimtų sprendimų, kovojant su COVID-19 pandemija ir jos sukeltomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis, būtina galvoti apie gyvenimą ir veikimą drauge įveikus pandemiją.
Lietuvos ir Lenkijos vadovai pabrėžė karinio saugumo bei gynybos stiprinimą kaip prioritetą.
„Koronaviruso pandemija, deja, nepašalino konvencinių grėsmių, esančių mūsų pašonėje, ir net priešingai – sudarė galimybių joms stiprėti. Kad užtikrintume parengtį, privalome ir toliau išlaikyti ne mažesnį nei 2 proc. BVP gynybos finansavimą. NATO tiek Lenkijai, tiek Lietuvai buvo ir bus gyvybinis interesas ir nepakeičiamas mūsų saugumo garantas“, − tvirtina G.Nausėda.
Laiške Lenkijos prezidentui jis patikino, kad Lietuva pasirengusi ir toliau puoselėti bendradarbiavimą, kuris remiasi bendra istorija, vertybėmis ir tradicijomis.