Lietuvos ir Lenkijos prezidentai sutaria dėl atgrasymo svarbos Suvalkų koridoriuje

Karines Suvalkų koridoriaus gynybos pratybas Alytaus rajone penktadienį stebėję Lietuvos ir Lenkijos prezidentai sako, kad svarbu šiame regione potencialiam priešui rodyti pajėgumus, taip pat mokytis apsiginti nuo hibridinių grėsmių.

Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos teigimu, jau trejus metus stebimos intensyvios hibridinės atakos, nukreiptos prieš Lenkiją, Lietuvą, Latviją, neseniai – prieš Suomiją.

VIDEO: Suvalkų koridoriuje įvyko pratybos „Narsus Grifonas 24/II“ – kuo tai svarbu?

„Todėl nepaprastai svarbu, kad pratybose mokomasi, kaip reikėtų apginti labai jautrų regioną, Suvalkų koridorių. Jaučiame spaudimą, bendros pratybos rodo, koks svarbus būtų bendradarbiavimas pasienio tarnybų su kariuomenės pajėgomis, kadangi hibridinės atakos vykdomos abiejų šalių pasieniuose“, – baigiantis abiejų šalių pratyboms kalbėjo A.Duda.

A.Duda: turime demonstruoti pasiruošimą

Lenkijos vadovo teigimu, taip pat svarbu parodyti NATO sąjungininkų pasirengimą atremti galimas atakas ir vykdyti atgrasymo politiką.

„Potenciali grėsmė yra, todėl buvo parengtos ir vyko šios pratybos. Labai svarbu, kad potencialus užpuolikas matytų mūsų pasirengimą, kad turime pajėgumų, sutarimą, valią ir kad pagal penktąjį NATO sutarties straipsnį bet kuriai šaliai iškilus tikrai grėsmei, matytų, kad sąjungininkai yra pasirengę ginti šalis“, – sakė Lenkijos prezidentas.

VIDEO: A.Duda ir G.Nausėda apie pratybas ir atgrasymą branduoline ginkluote

Jis pridūrė „labai abejojantis, kad Suvalkų koridorius yra pavojingiausia vieta visoje Žemėje“ ir pavojingesnėmis įvardijo Ukrainą arba Gazos ruožą Artimuosiuose Rytuose.

„Mums Lenkijoje labai svarbu, kad pratybose buvo treniruojamasi, kaip vyktų Lenkijos karinio vieneto – 15-osios mechanizuotos brigados perkėlimas ir karių, ir technikos iš Lenkijos teritorijos į Lietuvos teritoriją. Grėsmės atveju tai turėtų vykti labai greitai, ir dabar buvo puiki treniruotė, kaip tai būtų įvykdyta“, – pridūrė A.Duda.

G.Nausėda: pratybos rodo artumą su Lenkija ir jėgą

Savo ruožtu G.Nausėda pažymėjo, kad lietuvių, lenkų ir kitų sąjungininkų taktinės pratybos, apimančios įvairias kariuomenės rūšis, kuriomis numatyta ginti tam tikrą teritorijos ruožą, įvyko labai sklandžiai.

„Jos pademonstravo ne tik Lenkijos ir Lietuvos, bet ir JAV, Portugalijos pasirengimą dirbti kartu, sąveikauti ir siekti optimalių rezultatų“, – sakė G.Nausėda.

Anot jo, bendromis Lietuvos ir Lenkijos pratybomis ketinama rengtis Suvalkų koridoriaus gynybai, šiai strateginei vietai „skiriamas ypatingas dėmesys“.

VIDEO: V.Rupšys džiaugėsi pratybų vieta ir dydžiu, aptarė NATO planą ir saugumą regione

„Tai tik dar kartą pademonstruoja, kokios artimos mūsų šalys, kokie artimi ir stiprūs sąjungininkai mes esame ir kaip mūsų bendradarbiavimas įvairiose gyvenimo srityse vis labiau persikelia į karinio bendradarbiavimo sritį“, – teigė Lietuvos vadovas.

Jis su A.Duda penktadienį stebėjo Suvalkų koridoriuje, Alytaus rajone, vykstančias karines pratybas „Narsus Grifonas 24/II“ (Brave Griffin 24/II). Mokymus prezidentai, kariuomenių vadai stebėjo paskutiniąją jų dieną.

Pratybose dalyvauja ir sąjungininkai iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bei Portugalijos.

Anot kariuomenės, per mokymus 1,5 tūkst. brigados „Žemaitija“ ir sąjungininkų karių bei 200 karinės technikos vienetų Suvalkų koridoriuje išbandė gynybos scenarijus pagal dvišalį Lietuvos ir Lenkijos „Oršos planą“.

Šį planą Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių vadai parengė 2022 metais, didžioji jo dalis įslaptinta.

Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš vakarų ribojasi su Kaliningrado kraštu, o iš rytų – su Baltarusija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis