JAV lietuvių bendruomenės tarybos narys, Getisbergo universiteto profesorius, akcijos „DABAR#“, skatinančios pasaulio lietuvius balsuoti rinkimuose, vadovas Rimvydas Baltaduonis tokiu abejingumu taip pat nesidžiaugia. Jis mano, kad pasyvumą lėmė techniniai nesklandumai registruojantis ir politiniai skandalai Lietuvoje.
Jeigu iki spalio 9-osios balsuojančiųjų užsienyje nepadaugės, apie atskirą rinkimų apygardą ir kandidatą Seime 2020-aisiais pasaulio lietuviai galės tik pasvajoti.
– Kodėl reikiamybė organizuoti akciją, skatinančią užsienio lietuvius balsuoti rinkimuose, atsirado tik dabar?
– Norėjome pasižiūrėti, kaip rinkimų kontekste pavyktų mobilizuoti užsienyje gyvenančius lietuvius jiems rūpimais klausimais. Daugumai jų dvigubos pilietybės išsaugojimo klausimas tampa vis aktualesnis, atsirado partijų, kurios pradėjo siūlyti, kaip jį spręsti. Vienas iš pagrindinių siūlymų – referendumas.
Kitas dalykas, buvo labai nesmagu, kad metai iš metų rinkėjų skaičius Amerikoje mažėja, ir kad ryšys su Lietuvos valstybe per atstovavimą silpnėja. Norėjosi sutelkti bendruomenę, pristatyti informaciją, kurios, jie sako, dažnai trūksta, ir pažiūrėti, ar informacijos trūkumas yra problema.
Mus labai stebina, kad registracija šių metų rinkimams yra labai komplikuota. Negalima registruotis „Apple“ įrenginiais, kuriais jaunoji karta daugiausia ir naudojasi, nėra net ir tokio paprasto dalyko kaip žinutė, kuri patvirtintų registraciją. Tai sukuria nežinomybę.
Akcijos „Dabar“ metu skambinome žmonėms ir raginome registruotis. Nebuvo nė vieno žmogaus, kuris būtų nusiskundęs, kodėl čia skambinėjame. Jiems buvo įdomu sužinoti, kur gauti informaciją, kiti norėjo, kad paaiškintumėme, kas čia vyksta, klausė, ar jie gali balsuoti. Yra daug nežinomumo, ne visi seka pokyčius rinkiminiame procese.
– Kokių pokyčių iš naujojo Seimo tikisi JAV lietuviai?
– Žinoma tai lietuvių, iš Lietuvos išvykusių laikinai ar ilgam po Nepriklausomybės atgavimo, pilietybės išlaikymas. Neturint [tos šalies pilietybės] kai kuriose šalyse apribojamos įsidarbinimo galimybės. Naujas Seimas, kuris formuos Vyriausybę, dalyvaus tarptautinėse derybose, spręs, kokios bus tos galimybės, kaip mes dirbsime, verslausime, mokysimės globalioje ekonomikoje.
Kitas klausimas – internetinis balsavimas ir, gal net plačiau, elektroninis dalyvavimas globalios Lietuvos gyvenime. Mus labai stebina, kad registracija šių metų rinkimams yra labai komplikuota. Negalima registruotis „Apple“ įrenginiais, kuriais jaunoji karta daugiausia ir naudojasi, nėra net ir tokio paprasto dalyko kaip žinutė, kuri patvirtintų registraciją. Tai sukuria nežinomybę.
Amerikoje lietuviai susiduria su iššūkiu, kai užpildę pirmą registracijos puslapį, mano, kad užsiregistravo, išjungia jį ir tikisi, kad paštu gaus biuletenius. Bet jų negaus, jei registracija nebuvo užbaigta. Užsienyje gyvenantys lietuviai yra vieninteliai, kuriems per kiekvienus rinkimus reikia registruotis, – vykdome vos ne savanorišką gyventojų surašymą.
Šie du klausimai svarbiausi, nors ir švietimas, ir kultūros reikalai svarbūs.
– Kokioms politinėms jėgoms ir idėjoms prijaučia tautiečiai Amerikoje?
– Kadangi apklausų pasaulio lietuviams nebūna, politines nuotaikas jausti labai sunku, bet Londone po debatų jaunimas padarė apklausą. Tai žinoma nėra reprezentatyvi apklausa, bet pagal kandidatų sąrašą laimėjo Dovilė Šakalienė iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, antrojoje vietoje buvo Žygimantas Pavilionis iš konservatorių partijos. Daugiamandatės apygardos apklausoje laimėjo liberalai. Spręsti, ar E.Masiulio istorija paveiks pasaulio lietuvių nuomonę apie liberalus, dar labai anksti.
Amerika, pasaulio lietuvių kontekste, yra šiek tiek išskirtinė. Per praėjusius rinkimus antrame ture rungėsi konservatorė I.Degutienė ir „Drąsos kelio“ atstovė N.Venckienė. Kadangi šiais metais N.Venckienė nekandidatuoja ir jos partija apklausose nedominuoja, įdomu, kas užpildys tą antrąją vietą. Įdomu ir dėl konservatorių. Manau, jie tradiciškai sulauks nemažai pasitikėjimo iš JAV lietuvių. Kita vertus, jie pasisako už dvigubą pilietybę tik NATO ir Europos Sąjungos piliečiams, o dalį pasaulio lietuvių tai atstums.
– Pirmą kartą organizavote debatus užsienyje. Kur jie vyko?
– Šaunu, kad klausimus galėjome užduoti kandidatams tiesiogiai, kad, be teletilto Vašingtonas–Briuselis, debatai įvyko Belgijoje, Airijoje, Anglijoje, Norvegijoje, Švedijoje. Kiek žinau, Švedijoje teletilto pagalba debatuose dalyvavo ir Danijos lietuvių bendruomenė.
Kai kurie klausimai užsienio lietuviams yra specifiniai, kai kurie galbūt nerūpi Lietuvoje gyvenantiems rinkėjams, todėl debatai yra labai svarbūs. Jie pasiteisino. Tikimės, kad ir ateityje partijos, pamačiusios šią naują realybę, skirs dėmesio ir lėšų, kad pasiektų užsienio lietuvius ir ištransliuotų savo žinutę kuo efektyviau.
– Kaip vertinate politikų pasiruošimą debatams?
– Gaila, kad ne visos partijos į debatus sugebėjo atsiųsti savo kandidatus. Būtų buvę žymiai įdomiau, jei matytume įvairovę ir skirtingus kandidatų ir partijų siūlymus.
Manau, patiems kandidatams buvo labai naudinga išgirsti, kokie klausimai rūpi užsienio lietuviams.
– 2012 metais Seimo rinkimuose užsiregistravo 17 tūkst. užsienio lietuvių, balsavo 13 tūkst. JAV lietuvių bendruomenės internetinio puslapio duomenimis, šiuo metu užsiregistravusių ir ketinančių balsuoti rinkėjų yra apie 8 tūkst. Vyriausioji rinkimų komisija skelbia, kad registravosi 14 tūkst. Kaip manote, kodėl rinkėjų skaičiai mažėja?
Nedidelis skaičius yra ir politinių procesų Lietuvoje atspindys. Korupciniai skandalai – jie dar labiau atgrasė pasaulio lietuvius dalyvauti rinkimuose.
– Skaičius mūsų netenkina. Jam įtakos greičiausiai turėjo nesklandumai registruojantis.
Nedidelis skaičius yra ir politinių procesų Lietuvoje atspindys. Korupciniai skandalai – jie dar labiau atgrasė pasaulio lietuvius dalyvauti rinkimuose. Mes norime ir stengiamės, kad emocijos dėl korupcinių skandalų neužgožtų racionalaus mąstymo – neateidami į rinkimus situaciją bloginame.
– Parlamentarai planavo referendumą dėl dvigubos pilietybės rengti kartu su Seimo rinkimais, tačiau Pasaulio lietuvių bendruomenė, baimindamasi, kad referendumas neįvyks, planą atmetė. Kodėl dvigubos pilietybės klausimas turėtų būti svarbus piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje ir neketinantiems emigruoti?
– Mes visi esame lietuviai, ir jeigu norime stiprios valstybės, turime būti kartu. Lietuviai, kurie yra išvažiavę, galbūt tai giminaičiai, kaimynai, draugai, o galbūt nepažįstamieji, jie yra tam tikri Lietuvos ambasadoriai, kurie kaupia žinias ir žmogiškąjį kapitalą. Dauguma jų perlaidų būdu nemažas sumas [lėšų] siunčia į Lietuvą ir taip stiprina jos ekonomiką.
Šiais laikais mažiausiai ką gali planuoti – kaip susitvarkys jūsų, jūsų vaikų ar anūkų gyvenimas.
– Filosofo profesoriaus Vytauto Radžvilo nuomone, tautybės ir pilietybės sąvokos yra painiojamos. Tautybę jis suvokia kaip moralinį asmens santykį su tauta, o pilietybę – kaip juridinį ir politinį įsipareigojimą valstybei. V.Radžvilas siūlo svarstyti dvigubos pilietybės klausimą tik su pareigos sąlyga, pavyzdžiui, finansiškai prisidedant prie valstybės biudžeto. Kaip vertinate tokį požiūrį? Kokios aukos valstybei, jūsų nuomone, verta dviguba pilietybė?
– Pilietybė reiškia ne tik privilegijas, bet ir pareigas. Kokios tos pareigos, spręstų Seimas.
Pasaulio lietuviai jau dabar kiekvienais metais paremia Lietuvos ekonomiką perlaidomis. Jeigu atimtume iš jų pilietybę, sakydami, jūs esate tautos dalis, bet nesate valstybės dalis, tai galėtų sukelti recesiją.
Kalbant apie mokestines įmokas, paprastai mokesčiai mokami ten, kur teikiamos viešosios gėrybės, kuriomis naudojasi mokesčių mokėtojai. Yra labai daug paslaugų, kurias Lietuvos valstybė teikia, o pasaulio lietuviai visiškai nesinaudoja. Pasaulio lietuviai jau dabar kiekvienais metais paremia Lietuvos ekonomiką perlaidomis. Jeigu atimtume iš jų pilietybę, sakydami, jūs esate tautos dalis, bet nesate valstybės dalis, tai galėtų sukelti recesiją.
Šaltojo karo metais Amerikos lietuviai atliko labai stiprią pareigą, kai aukojo savo laiką ir lėšas bandydami atstatyti nepriklausomybę, ir jiems nereikėjo jokių įstatymų ar raginimų tai padaryti.
– Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Antikorupcinė Kristupo Krivicko ir Naglio Puteikio koalicija žada emigraciją stabdyti, „Tvarka ir teisingumas“ – išmokėti vienkartinę 5000 eurų išmoką sugrįžusiems. Kaip vertinate tokius politikų siūlymus?
Bandyti stabdyti emigraciją arba migraciją yra absurdiška, nes prarandame labai daug galimybių, kuriomis šiuo metu lietuviai naudojasi. Nereikia emigracijos stigmatizuoti.
– Pirmiausia reikia keisti požiūrį į emigraciją. Šiais laikais tai labai natūralus procesas. Man, gyvenusiam daugelyje pasaulio šalių, aišku, kad emigracija, arba, kaip aš sakau, migracija, yra kitokia nei anksčiau, kai žmonės persikeldavo per vandenyną ir nebematydavo savo giminaičių. Bandyti stabdyti emigraciją arba migraciją yra absurdiška, nes prarandame labai daug galimybių, kuriomis šiuo metu lietuviai naudojasi. Nereikia emigracijos stigmatizuoti.
Panaikinus tam tikras priežastis, kurios nuvilia lietuvius Lietuvoje, šis procesas įgaus grįžtamąjį ryšį.
– Kas, jūsų nuomone, nuvilia Lietuvos lietuvius?
– Paprasčiausia nepagarba žmogui – ar iš darbdavio, ar iš valstybės pusės. Labai dažnai žmones skaudina emociškai ir tai verčia ieškoti naujo gyvenimo. Šeimos išvyksta, nes jos nenori, kad jų vaikai augtų nelygiateisiškoje, žeminančioje aplinkoje. Yra pavyzdžių, kai darbdaviai naudojasi savo derybinėmis galiomis. Jeigu jie kurtų žymiai tampresnius ryšius kolektyve, suteiktų darbuotojams geresnes sąlygas ir motyvuotų dirbti, kompanijos, ir tuo pačiu Lietuva, turėtų mažiau stresuojančių darbuotojų.
Reikėtų daugiau galvoti apie ateitį ir ilgalaikę perspektyvą, mažiau žiūrėti trumpalaikės naudos. Jau dabar Lietuvoje matau tai suvokiančių kompanijų ir verslų – net jeigu Lietuvos įstatymai to nereikalauja.
– Ar jau nusprendėte už ką balsuosite Seimo rinkimuose?
– Iš Viešosios politikos ir vadybos instituto dar laukiame analizės, kuri apibendrins partijų programas pasaulio lietuviams rūpimais klausimais, ir kol neperžiūrėsiu visos tos informacijos, nusprendžiau, kad labai greitai nesirinksiu ir priimsiu pasvertą sprendimą.
– Už ką tuomet nebalsuosite?
– Tos partijos ir kandidatai, kurie neatsakė į mūsų klausimus, negali tikėtis mano balso. Tai yra Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos centro partija ir „Tvarka ir teisingumas“. Įvairiais būdais bandėme kandidatams parašyti, atsakymo nesulaukėme. Kai nėra dėmesio mums, tikėtis mūsų dėmesio būtų labai keista.
Užsienyje gyvenantys lietuviai balsuoti gali ir asmeniškai atvykę į ambasadą ar konsulinę įstaigą. Balsavimas atstovybių patalpose baigiamas rinkimų dieną 20 valandą Lietuvos laiku.
.
