Bendradarbiavimo formate 17+1 Lietuva dalyvavo devynerius metus, nuo 2012-ųjų.
Be Lietuvos, iš ES šalių jame taip pat veikia Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Graikija, Vengrija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.
Europos Komisija ir kiti kritikai ne vienus metus skundėsi, kad žadėdami investicijas šioms šalims kinai siekia skaldyti Europą, o reali ekonominė nauda yra menka.
Šalininkai teigė, kad šis instrumentas yra efektyvus, o kritika yra dviveidiška, nes Vakarų Europos šalys intensyvius ryšius su Kinija pačios palaiko dvišaliu lygiu, Lietuva dėl mažesnės įtakos to daryti negali.
Diplomatinių šaltinių teigimu, Lietuvoje intensyvios diskusijos apie pasitraukimą iš šio formato vyko kelis mėnesius, dėl to buvo konsultuojamasi su sąjungininkais.
Šiuo laikotarpiu valdžios atstovai kritikavo formatą, bet apie pasitraukimą dar nekalbėjo.
Ministras: tai – skaldantis formatas
Užsienio reikalų ministras G.Landsbergis šeštadienį 15min patvirtino, kad sprendimas jau yra priimtas, ir paragino kitas Europos Sąjungos šalis pasekti Lietuvos pavyzdžiu.
„Lietuva nebelaiko savęs 17+1 dalyve ir nebedalyvauja šios iniciatyvos veikloje“, – 15min teigė ministras.
„Apskritai žiūrint iš Europos Sąjungos perspektyvos, tai skaldantis formatas, todėl visas Bendrijos nares raginčiau siekti kur kas efektyvesnio 27+1 požiūrio ir bendravimo su Kinija. Europos stiprybė ir įtaka – jos vienybė“, – pridūrė ministras.
Paskutinį kartą Lietuva šiame formate dalyvavo vasarį – tuomet Lietuvai jame atstovo susisiekimo ministras Marius Skuodis. 15min žiniomis, Kinija diplomatiniais kanalais spaudė Lietuvos valdžią, kad atstovavimas vyktų aukštesniu – premjerės ar prezidento lygiu.
Europos stiprybė ir įtaka – jos vienybė.
Taivanas ir žmogaus teisės
Tai ne pirmas pastarųjų mėnesių Lietuvos valdžios žingsnis, kuris gali suerzinti Kiniją.
Lietuvos vyriausybė neseniai pranešė apie planus steigti Lietuvos verslo atstovybę Taivane.
15min žiniomis, taip pat svarstoma galimybė steigti panašią Taivano atstovybę Vilniuje – apie tai diskutuojama jau daugiau kaip metus, bet koronaviruso pandemijos įkarštyje šio žingsnio buvo atsisakyta, nerimaujant dėl rizikos, kad gali sutrikti svarbių prekių tiekimo grandinės.
Apskritai žiūrint iš Europos Sąjungos perspektyvos, tai skaldantis formatas.
Šią savaitę Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, kuria komunistinio Kinijos režimo elgesį su uigūrų mažuma prilygino genocidui.
Lietuvos institucijos taip pat ėmėsi žingsnių, kad Kinijos įmonė „Huawei“ nedalyvautų kuriant komunikacijos tinklą 5G, neįsileido Kinijos įmonių investicijų į oro uostus ir Klaipėdos jūrų uostą.
Kinijos ambasados Vilniuje komentaro gauti šeštadienį nepavyko.
Kinijos misijos ES atstovas portalui „Politico“ gynė šį bendradarbiavimo mechanizmą, sakydamas, kad Kinija jame nedominuoja, o šalių dalyvavimas paremtas „savanoriškumu, detaliomis konsultacijomis, bendru indėliu, atvirumu ir įtraukimu“.
Opozicinių „valstiečių“ atstovas, šešėlinis užsienio reikalų ministras Giedrius Surplys sako pasigedęs diskusijų prieš priimant šį sprendimą.
„Kinija yra antra pasaulio ekonomika, kuri auga po 7 proc. per metus ir vis labiau remiasi inovacijomis. Prieš priimdami radikalius sprendimus, turime aptarti tai su šalies verslu ir plačiau išdiskutuoti tarpusavyje“, – 15min šeštadienį sakė parlamentaras.
Kinijos pažeminimas?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Konstantinas Andrijauskas 15min teigė, kad pastarojo meto sprendimai rodo, jog „Lietuva iš esmės peržiūri savo santykius su Kinija ir beveik neabejotinai pastaroji yra tuo nepatenkinta, tik yra didelis klausimas, kiek ji nepasitenkinimą reikš oficialiai“.
Jo teigimu, jeigu Kinija drastiškai reaguotų į Lietuvos pasitraukimą iš šio bendradarbiavimo formato, Vilniaus pavyzdžiu galėtų pasiekti ir kitos šalys, tokios kaip Estija, Latvija, Slovėnija ar Slovakija, o tai dar labiau neigiamai atsilieptų Kinijos įvaizdžiui, net būtų savotiškas „pažeminimas“.
Kaip pažymėjo docentas, Lietuva aiškiai kalba apie bendradarbiavimą su Taivanu, Kinijos technologijų milžinių investicijų draudimą Lietuvoje, apie žmogaus teisių padėtį Kinijoje, todėl pastaroji gali būti nepatenkinta ne dėl vieno Lietuvos žingsnio.
„Kažkokios reakcijos, tikėtina, mes sulauksime, bet bus sunku pasakyti, ar kalba eina apie būtent 17+1, ar apie kažkokį kitą sprendimą.
Aš manau, kad reakcija, jeigu ji įvyks, bus tiesiog bendrai į santykių su Kinija peržiūros tendenciją, bet pernelyg didelės neigiamos reakcijos, kuri bylotų ne apie retorines, o praktines poveikio priemones, aš nedrįsčiau šiuo metu prognozuoti, nes vėlgi Kinijai dabar reikia labai protingai ir blaiviai sureaguoti į tai, kas įvyko, kad ji nepasirodytų pernelyg kategoriška ir agresyvi, ir be reikalo neišgąsdintų ir daugiau šalių“, – teigė jis.
Kinija yra antra didžiausia pasaulio ekonomika. Jos investicijos Lietuvoje ir dvišalė prekyba kol kas nėra pasiekusios labai didelio masto, bet pernai rekordiškai išaugo iš Kinijos Lietuvos geležinkeliais pervežamų krovinių srautas.
Pernelyg didelės neigiamos reakcijos, kuri kalbėtų ne apie retorines, o praktines priemones, aš nedrįsčiau šiuo metu prognozuoti.
Lietuvos eksportas į Kiniją pernai viršijo 300 mln. eurų. Daugiausia Lietuva eksportuoja javus, baldus, medieną. Iš Kinijos Lietuva importavo prekių už 1,2 mlrd. eurų.
