Jo nuomone, Lietuvos vėliavą dėl tos pačios spalvų gamos lengva sieti su Afrikos valstybėmis, pavyzdžiui, Kamerūnu, todėl ją iš pagarbos vertėtų paversti istorine, o šiuo metu istorinę Vyčio vėliavą – nacionaline.
„Artėjant valstybės šimtmečiui [...] ir naujam kilimui, tai būtų naujas impulsas“, – sakė V.Matulaitis.
„Aš irgi esu didelis Vyčio sirgalius, – teigė fotomenininkas, albumo „Neregėta Lietuva“ autorius Marius Jovaiša. – Prie mano namo plevėsuoja didžiulė vėliava su Vyčiu, bet savo valstybinę vėliavą mes vis tiek turime gerbti ir čia tik pavyzdys, kaip tokiais klausimais sunku susitarti.“
Organizacijos „Globalios Lietuvos lyderiai“ inicijuotoje diskusijoje Vilniaus centre įsikūrusiame viešbutyje Lietuvos vėliavos klausimas buvo tik viena iš temų aptariant Lietuvos įvaizdį tarptautinėje erdvėje, jį lemiančius veiksnius bei talentų pritraukimą.
Lietuvos šūkiai – be pamato
Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktoriaus Vytauto Pinkaus teigimu, talentų pritraukimas ir šalies įvaizdžio kūrimas – skirtingos temos. Kaip šiuo metu veiksmingiausias užsienio lietuvių sugrąžinimo priemones jis išskyrė programas „Kurk Lietuvai“ ir „Talentai Lietuvai“. Pagal pirmąją nuo 2012-ųjų užsienyje studijas baigę lietuviai turi galimybę praktikuotis ar įsidarbinti Lietuvos valstybinėse institucijose, pagal antrąją – stažuotis Lietuvos įmonėse.
Vis tiek pirmiausia lengviau sugrąžinti išvykusius negu pritraukti naujus. Žmonėms, kurie čia užaugę, įsilieti į bendrą gyvenimą lengviau.
„Vis tiek pirmiausia lengviau sugrąžinti išvykusius negu pritraukti naujus. Žmonėms, kurie čia užaugę, įsilieti į bendrą gyvenimą lengviau“, – sakė jis.
Perteikdamas Estijos patirtį, V.Matulaitis teigė, kad ten talentų pritraukimas ir įvaizdžio formavimas sujungta į vieną vyksmą.
„Turbūt nelabai kas žino, kad Estijoje yra šūkis „Positively Transforming“ (pozityvi transformacija – liet.) [...], bet visi žino [ženklą] „e-Estonia“. Visi žino, kad estai balsuoja elektroniniu būdu, kad naudoja elektroninį parašą, kad yra e-rezidencijų (galimybė gauti skaitmeninę tapatybę – aut. past.) programa. Esminis skirtumas – yra sukurtas produktas, ant kurio statomas įvaizdis“, – dėstė Talino lietuvis.
Anot verslininko, mūsų šalis, skelbdama pamato neturinčius šūkius ir simbolius, užstrigo nepasiekusi po vandeniu tyvuliuojančio ledyno.
„Šūkiai turėtų atsirasti pačiame gale kaip pasekmė“, – teigė V.Matulaitis.
„Manau, dabar yra fantastiškas laikas pavyti ir aplenkti Estiją tik visų pirma reikia susilyginti esminius dalykus. Mes irgi galėtume turėti elektroninį prieinamumą, kad būtų paprasta tvarkytis – juk į Estiją kapitalas ar talentai ateina ne dėl to, kad jie turi gerą šūkį. Eina dėl skaidrių mokesčių, lengvos administracijos“, – pridūrė jis.
Pirmasis įspūdis grąžina į sovietmetį
Mes irgi galėtume turėti elektroninį prieinamumą, kad būtų paprasta tvarkytis – juk į Estiją kapitalas ar talentai ateina ne dėl to, kad jie turi gerą šūkį. Eina dėl skaidrių mokesčių, lengvos administracijos.
Panašiu požiūriu diskusijoje dalijosi ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
Jis teigia, kad kai Lietuva neturės problemų dėl socialinės-ekonominės aplinkos, bus puoselėjamos tolerancijos ir demokratinės vertybės, o šalies gyventojai jausis gerbiami, ir svetimšaliai atvyks noriau.
„Nematau tragedijos, kad jie (lietuviai – aut. past.) išvažiuoja. Žmonių judėjimas, cirkuliacija, įgijimas studijų, darbo patirties yra labai teigiamas. Labai svarbu su jais išlaikyti ryšį, nenutraukti saitų ir sudaryti patogias, greitas, išmanias, galbūt estiškas sąlygas sugrįžti tada, kai jie to nori“, – teigė A.Pranckevičius.
Komunikacijos konsultantės iš Jungtinių Amerikos Valstijų Angelos Sinickas nuomone, iš pradžių reikėtų susirūpinti paprastesniais dalykais, pavyzdžiui, pirmuoju įspūdžiu, kuris Lietuvoje iš lėktuvo išlipusiam turistui primena sovietmetį. Jos nuomone, reikėtų renovuoti ne tik Vilniaus oro uostą, bet ir tvarkyti viešbučius, kuriuose nėra langų, plaukų džiovintuvų, šampūno, reikėtų keisti piniginių atsiskaitymų sistemą, kad Lietuvoje būtų dažniau naudojamasi kreditinėmis kortelėmis.
Anot Užsienio reikalų ministerijos atstovo, viešbučių atnaujinimo klausimas aktualus tik regionams.
„Vilniuje yra paklausa, viešbučių pradeda stigti, ateina labai garsūs vardai. Klausimas, kaip mums padaryti tolygesnę Lietuvą [...], kaip kurti patrauklumą kituose miestuose ir regionuose“, – sakė V.Pinkus.
Būkime „geriausi Rytų Europoje“
V.Matulaičio nuomone, kuriant valstybės įvaizdį, svarbus ne tik miestų išsidėstymas šalies viduje, bet ir valstybės geografinė padėtis, kuri, jo teigimu, Lietuvai gali pasitarnauti.
„Mes ne apendicitas kaip Estija ir Latvija. Kodėl gi nepripažinti, kad mes esame rytų europiečiai? Mes bijome žodžio Rytų Europa, vis pabrėžiame, kad [mūsų] kalba ne tokia kaip slavų [...]“, – sakė komunikacijos specialistas.
Mes ne apendicitas kaip Estija ir Latvija. Kodėl gi nepripažinti, kad mes esame rytų europiečiai? Mes bijome žodžio Rytų Europa, vis pabrėžiame, kad [mūsų] kalba ne tokia kaip slavų.
Teroro išpuolių kontekste Lietuva, anot V.Matulaičio, gali žaisti saugumo korta.
„Gal Rytų Europoje saulė teka? Gal čia prasideda Europa? Mūsų tankis mažas, turime Europos Sąjungos įstatyminę bazę, vos ne greičiausią pasaulyje internetą, oro uostą sutvarkysime. Jeigu ir saugumą pasiūlytume [...], būtų puikus šansas pozicionuotis kaip „geriausia Rytų Europoje“. Tada beliks gražų logotipą sukurti“, – idėjomis dalijosi Estijos lietuvis.
Baltarusijoje, netoli Vilniaus statoma Astravo atominė elektrinė, M.Jovaišos nuomone, taip pat gali neigiamai paveikti Lietuvos imigracijos statistiką.
„Tai yra milžiniškas rizikos faktorius, kuris tikrai sustabdys daugelį į priekį mąstančių investuotojų iš Amerikos ir iš kitur. Bet tai yra toks faktorius, kurio pakeisti negalime [...]“, – apgailestauja fotomenininkas ir tikisi didesnio valstybės institucijų dėmesio sritims, kur dar galima kažką pakeisti.
„Šiai ir ateities vyriausybėms pagrindinė strategija turėtų būti valstybės išlikimas. Demografijos ir migracijos srautų valdymas jau tapo Lietuvos išlikimo ir nacionalinio saugumo prioritetu – ar turėtų toks tapti“, – esminę valstybės kryptį brėžė A.Pranckevičius.
„Brexit“ – šansas Lietuvai
Jo nuomone, Lietuva turėtų pasinaudoti Jungtinės Karalystės gyventojų neužtikrintumu, atsiradusiu po jos išstojimo iš Europos Sąjungos.
„Brexit“ akivaizdoje Lietuva turi galimybę greitai ir staigiai reaguodama pritraukti talentų iš Londono į svarbias pozicijas tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuje. Tai yra auksinė galimybė iš 300 tūkst. pabandyti prisikalbinti sugrįžti žmones su labai gera patirtimi“, – sakė A.Pranckevičius.
„Mes kaip valstybė negalime konkuruoti, pritraukti investicijų, kai neturime darbo jėgos, kai kiekviena atvažiavusi užsienio kompanija sako, kad [....] nėra žmonių, kurie dirba. Vilniuje taip, [žmonių] yra, bet regionai beveik tušti. Ir ta dviejų regionų Lietuva tampa didžiule problema“, – konstatavo Europos Komisijos atstovybės vadovas. Regionų plėtra, naujos investicijos ne tik Vilniuje, bet ir kitur, siekiant pritraukti atvykėlius iš svetur, anot diskusijos dalyvio, turėtų rūpėti tiek prezidentūrai, tiek premjerui.
Vilniuje taip, [žmonių] yra, bet regionai beveik tušti. Ir ta dviejų regionų Lietuva tampa didžiule problema.
Lietuvos ambasadoriaus Danijoje pareigas ėjęs V.Pinkus pripažino, kad užsieniui anksčiau buvo pristatomos dvi Lietuvos.
„Jeigu mes pritraukiame talentus ar aukštųjų technologijų kompanijas, mes pristatome didžiuosius miestus, jų galimybes, jeigu mes norime prikviesti gamybininkus, kurie į gamybą įtrauktų daugiau darbo jėgos, tada rodome savo regionus“, – sakė diskusijos dalyvis.
Lietuva – laisvės valstybė
A.Sinickas teigimu, valstybė siekdama tam tikrų tikslų turėtų komunikuoti siaurai auditorijai skirtus pranešimus.
„Jeigu mes [norime] turėti daugiau [tokių investuotojų kaip] „Western Europe“, reklamą turėtume rodyti ir per „CNN“, ir per „BBC News“, – dėstė JAV lietuvė.
Anot jos, prieš pradedant transliuoti valstybės reklamą, reikėtų atlikti tyrimus, kurie atskleistų, kaip užsienio gyventojai suvokia Lietuvą.
A.Pranckevičiaus teigimu, Lietuvai reikėtų mokytis iš savo dydžiu į Lietuvą panašių valstybių, tokių kaip Islandija ar Airija, kurios šūkis „Small is beautiful“ (tai, kas maža, yra gražu, – liet.) susišaukia su lietuviškuoju „Real is beautiful“ (tai, kas tikra, yra gražu – liet.). Nepaisant nedidelio valstybių ploto, jų gyventojai, anot diplomato, pasitiki savimi ir jaučiasi globalios Europos bei pasaulio dalimi – to reikėtų mokytis ir lietuviams.
„Tai, kuo mes išsiskiriame iš kitų, yra laisvės idėja. Mes esame laisvės valstybė, – teigė A.Pranckevičius. – Laisvės idėja, kurią mes pamirštame, įkvepia žmones Europoje ir pasaulyje, įkvepia žmones Ukrainoje, Gruzijoje, Moldovoje sekti mūsų pavyzdžiu. Čia, kitaip nei kai kuriose Rytų valstybėse, gerbiamas žmogus, yra laisva spauda, laisvė kurti, dalyvauti, tvarkyti aplinką „Darom“ akcijų metu, kai niekas už tai nemoka, yra laisvė kritikuoti per „Laikykitės ten“ ir kitas laidas, per socialinę mediją nuversti ne vieną ministrą ir nieko už tai neatsitinka – tu neatsiduri kalėjime. Tai yra fantastiška. Mes dažnai neįvertiname tos dovanos, kurią turime. Turime be galo galingą laisvės istoriją, kuria galime dalintis pasaulyje taip bandant paversti Lietuvą patrauklesne.“
Čia, kitaip nei kai kuriose Rytų valstybėse, gerbiamas žmogus, yra laisva spauda, laisvė kurti, dalyvauti, tvarkyti aplinką „Darom“ akcijų metu, kai niekas už tai nemoka, yra laisvė kritikuoti.
„Drįskite galvoti didelėmis vizijomis. Galbūt keistomis“, – diplomatui antrino V.Matulaitis.
Vyriausybė kurs viešųjų ryšių agentūrą
M.Jovaišos nuomone, pagrindinis valstybės viešųjų ryšių pranešimas turėtų sulaukti pritarimo tiek iš jos piliečių, tiek iš valdžios atstovų.
„Aukščiausi pareigūnai turėtų atsakingiau žiūrėti į Lietuvos įvaizdžio klausimą, nes jis dešimčiai metų buvo padėtas į stalčių, apaugęs legendomis apie iššvaistytus milijonus – niekas nenorėjo vėl krapštytis po tuos kemsynus, – tikino albumo „Neregėta Lietuva“ autorius. – Japoniją vadina tekančios saulės šalimi. Kad panašus sumanymas prigytų Lietuvai, [reikės] daugiau nei metų ar keturių. Faktas, kad kažkas tuo turi nuolat rūpintis.“
Japoniją vadina tekančios saulės šalimi. Kad panašus sumanymas prigytų Lietuvai, [reikės] daugiau nei metų ar keturių. Faktas, kad kažkas tuo turi nuolat rūpintis.
Vyriausybė, gruodžio pradžioje Seimui priėmus jos programą, įsipareigojo įkurti agentūrą, atsakingą už talentų pritraukimą į Lietuvą, taip pat – Užsienio komunikacijos koordinavimo tarybą, sudarytą iš suinteresuotų institucijų atstovų, išorės ekspertų ir samdomų darbuotojų. Iš Vyriausybės programos galima spręsti, jog ši institucija vykdys visas viešųjų ryšių agentūros funkcijas.
„Svarbu negalvoti, kad kažkokia institucija viską padarys, kad tai galimybė išvengti atsakomybės, – diskusijoje teigė buvęs Lietuvos ambasadorius Danijoje. – Pagrindinė žinia, kurią girdėdavau iš Danijos verslininkų, buvo – „jūs nesuprantate, kiek daug pasiekėte per 20 metų. Jūs užsiimate pernelyg didele saviplaka, savikritika ir tai transliuojate pasauliui“. Laisvės suvokimas, ginčijantis viduje, sakant, kas ką padarė blogai, yra puiki tradicija, bet sukurkime kitą tradiciją – parodyti gerąsias savo savybes pasauliui.“
