„Poveikio aplinkai vertinimai, kuriuos elektrines statysiančios valstybės teikia Lietuvai, turi daug spragų, daug neatsakytų klausimų, apimtis ir turinys neatitinka tarptautinių konvencijų. Mūsų tikslas – paraginti Vyriausybę siekti ir dėti pastangas, kad į visus klausimus, rūpimus Lietuvos žmonėms, būtų atsakyta“, – penktadienį žurnalistams sakė komiteto pirmininkas Česlovas Stankevičius.
Jis pabrėžė, kad Aplinkos ministerija nepakankamai informuoja šalies visuomenę apie galimą kaimynystėje numatomų statyti dviejų elektrinių poveikį.
Todėl netrukus ketinama pareikšti poziciją dėl šalia Lietuvos ketinamų statyti atominių elektrinių.
Seimo Aplinkos apsaugos, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų bei Atominės energetikos komisijos bendrame posėdyje penktadienį susitarta dėl tokio dokumento parengimo, penktadienį žurnalistus informavo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas.
Jau parengtam projektui komitetų ir komisijos posėdyje nebuvo pritarta, todėl nuspręsta sudaryti darbo grupę, kuri rūpinsis nauju pozicijos variantu. Č.Stankevičius sako, kad kitas pozicijos projektas gali būti parengtas per savaitę.
Kyla per daug klausimų ir į juos pateikiami ganėtinai paviršutiniški atsakymai ir neaišku, kaip tie atsakymai buvo išgauti, teigia R.Žilinskas.
BNS paklaustas, ar pozicija, kurią išreikš komitetai bei komisija, bus teikiama balsuoti ir tvirtinti Seimui, Č.Stankevičius sakė: „Šiuo metu dar yra per anksti“.
„Kiekvienas komitetas, Seimo nariai, komisija turi savo nuomonę, jas reikia suderinti, suvesti į bendrą tekstą. Ekspertai turi vieną nuomonę, diplomatai – kitą, vykdomoji valdžia – taip pat savo nuomonę turi, mes turime nepamiršti, kad esame tautos atstovai, turime klausytis žmonių“, – sakė R.Žilinskas.
Pasak R.Žilinsko, toks dokumentas bus priimtas, kad „būtų pasiektas bendras tikslas – įtikinti kaimynus plėtoti atominę energetiką laikantis tarptautinių saugumo standartų“.
Jo teigimu, šalia Lietuvos ketinamų statyti elektrinių poveikio aplinkai ataskaitos rodo, kad reikia kaimynus (Rusiją ir Baltarusiją – BNS) paraginti laikytis tarptautinių saugumo standartų.
„Mano supratimu poveikio aplinkai vertinimas skubotas, neišsamus, neskaidrus. Tai kelia tam tikrų įtarimų. Į visus mūsų klausimus turėtų būti atsakyta. Nes mes gyvensime tų branduolinių įrenginių kaimynystėje, mes turėtume bijoti galimos grėsmės. Kyla per daug klausimų ir į juos pateikiami ganėtinai paviršutiniški atsakymai ir neaišku, kaip tie atsakymai buvo išgauti, laikantis kokių procedūrų, atliekant kokius tyrimus“, – kalbėjo R.Žilinskas.
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pripažino, kad posėdyje techniniai klausimai nebuvo išsamiai svarstomi, tik politiniai, Pasak jo, ministerija „jokių politinių namų darbų negavo“.
Ministras pabrėžė, kad baltarusiai apie ketinamą statyti elektrinę pateikia daugiau informacijos negu rusai.
„Rusija tokiu entuziazmu tikrai nespinduliuoja, tačiau po URM notos jie pateikė informaciją. Taip, yra jai daug ir labai svarbių techninių pastabų. Baltarusiją galima vertinti kaip geranoriškiau tai darančią. Tačiau taip pat turime pastabų. Jas pateiksime“, – kalbėjo ministras.
Laikinai einantis Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pareigas Michailas Demčenka negalėjo pasakyti, koks pavojus gali grėsti dėl elektrinių koncentracijos.
Pasak jo, Lietuva neturi visos informacijos apie tai, kodėl prioritetas teiktas pasirinktoms statybos aikštelėms, trūksta informacijos apie galimą radiologinį poveikį, kaip bus saugomos radioaktyvios atliekos.
Baltijos AE Kaliningrado srityje ketinama statyti 13 km į pietryčius nuo Nemano (Ragainės) ir 22 km į vakarus nuo Krasnoznamensko netoli Lietuvos sienos.
Č.Stankevičius teigimu, „abiem atvejais neaišku, kokiais kriterijais pasirenkami būtent tie sklypai, tai esminis trūkumas tų dokumentų“.
„Abi elektrinės yra prie pagrindinių Lietuvos upių baseinų ir arti gyvenamųjų miestų. Todėl turi rodyti išskirtinį dėmesį. Mums nežinoma, kokie yra reaktorių patikimumai. Jau nekalbant apie tai, kad elektrinės statomos unikalioje gamtinėje aplinkoje“, – sakė parlamentaras.
Daugiau kaip 2 tūkst. megavatų galios Baltarusijos atominę elektrinę ketinama statyti šalia Lietuvos esančiame Michailiškių kaimelyje, Astravo rajone. Nuo šio kaimelio iki Lietuvos sienos yra apie 20 kilometrų, Vilnius nutolęs per 55 kilometrus.
Teigiama, kad pirmasis blokas turi būti pradėtas eksploatuoti 2016 metais, antrasis – 2018 metais.
Baltijos AE Kaliningrado srityje ketinama statyti 13 km į pietryčius nuo Nemano (Ragainės) ir 22 km į vakarus nuo Krasnoznamensko netoli Lietuvos sienos. Projekto preliminari vertė siekia 5 mlrd. eurų, įskaitant ir infrastruktūrą.
Pirmąjį jėgainės bloką planuojama pastatyti 2016 metais, o antrąjį – 2018 metais.
