Algirdo bataliono kariai į pratybas išvyko su savo ginkluote bei technika ir treniravosi atlikti gynybos operacijas kaip vienas mechanizuotasis batalionas JAV pėstininkų brigados sudėtyje. Be Algirdo bataliono karių, į pratybas Vokietijoje atlikti įvairias pareigas divizijos ir brigados lygmens štabuose vyko ir Sausumos pajėgų štabo, Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ štabo ir pavaldžių vienetų kariai.
Tarptautinių pratybų ,,Jungtinis ryžtas XI“ pagrindinis tikslas – planuojant ir vykdant iškeltas karines užduotis, parengti vieningas pajėgas Europoje, sugebančias koordinuoti ir vykdyti bendrą tarptautinę gynybą. Taip pat siekiama stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, skirtingų užsienio valstybių karių integraciją bei gebėjimą prisitaikyti prie greitai kintančios aplinkos. Šias tarptautines pratybas organizuoja JAV mokymo vadavietė Europoje.
„Vykdant tarptautines operacijas, brigados koviniai vienetai įgauna neįkainojamos karinės patirties tiek mūšio lauke, tiek ir kontroliuojant operacijas virtualiomis priemonėmis. Tai puiki galimybė pasidalinti sukaupta karine patirtimi, pasisemti naujų žinių planuojant ir vykdant karines užduotis. Tai padeda visada išlikti pasirengusiems reaguoti į galimas saugumo grėsmes“, – apie šias pratybas sakė Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys.
Perdislokuoti tiek karių ir technikos – nemažas iššūkis
Algirdo bataliono kariai pasiruošimą „Jungtinis ryžtas XI“ pratyboms vykdė įvairiais lygmenimis, pradedant kuopų bei bataliono vadovaujančio personalo bendru planavimu ir baigiant lauko taktinėmis pratybomis su įvairių šalių NATO partneriais Vokietijoje, Danijoje bei kitose šalyse.
Pavasarį bataliono kariai rodė aukštą kovinį pasirengimą pratybose „Joint Warrior 18.1“ Didžiojoje Britanijoje, o vasaros pabaigoje didelė bataliono dalis vyko į JAV Kalifornijos valstijoje vykusias „NTC 18.9“ pratybas, kuriose įgyta neįkainojama patirtis veikti kalnuotoje vietovėje, esant labai aukštai oro temperatūrai. Įgyta ir vykdomam bataliono mechanizacijos procesui ypač naudinga patirtis: bendradarbiaujant su sąjungininkais iš JAV Pensilvanijos gvardijos 56-osios „Stryker“ brigados, „algirdiečiai“ vykdė operacijas ratinėmis pėstininkų kovos mašinomis „Stryker“.
„Jungtinis ryžtas XI“ metu Algirdo batalionas veikė Pirmosios JAV ginkluotųjų pajėgų brigados kovinės grupės (angl. First Army brigade combat team) sudėtyje. Batalionas vykdė gynybos bei puolamąsias operacijas tiek urbanizuotoje, tiek rečiau apgyvendintoje teritorijoje, kas kariams sudarė galimybes treniruotis ypač realistiškomis, šiuolaikinių konfliktų sąlygomis.
Algirdo mechanizuotasis pėstininkų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Aurelijus Alasauskas sako, kad tokios pratybos – visų pirma nemenkas logistinis iššūkis: „Tokio kiekio karių ir įrangos perdislokavimas nėra toks paprastas dalykas kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai ilgalaikis procesas, kuris pradėtas dar pratybų planavimo metu prieš gerą pusmetį. Į šią veiklą yra įtraukta dauguma vadovaujančio personalo, kuris vykdo konkretų darbą ruošiant įrangą perdislokavimui, nustatant taisykles ką ir kaip reikia atlikti, užtikrinant informacijos sklaidą kariams. Kalbant apie praktinę pusę, tai sudėtingas ir daug koordinacijos užimantis procesas, kuriuo siekiama, jog technika, ginkluotė, įranga ir žmonės nustatytu laiku saugiai atvyktų į nustatytą vietą bei gebėtų efektyviai ruoštis tolimesnėms užduotims.“
Tokio tipo pratybose Algirdo bataliono kariai ligi šiol yra dalyvavę prieš keletą metų, bet tik kuopos sudėtyje.
„Šį kartą dalyvaujame bataliono sudėtyje, kas reikalauja dar didesnio pasirengimo ir susitelkimo, – teigia bataliono vadas. – Tai nėra vien tik karių ir įrangos klausimas, kalba eina apie gebėjimus užtikrinti skirtingų bataliono lygmens gyvybiškai svarbių funkcijų veikimą, kurios leidžia skirtingų tipų ir šalių padaliniams efektyviai veikti naujoje aplinkoje. Tai ir būtų esminis skirtumas kuo šios pratybos mums yra sudėtingos ir išskirtinės, reikalaujančios ypatingo profesionalumo. Tiesa pasakius, mūsų batalionui tai pirmos tokios apimties pratybos užsienyje įvertinant užimtumą, integraciją, užduotis ir tempą.“
Kokių tikslų „algirdiečiai“ siekė šiose pratybose ir kokia rolė jiems buvo skirta? Plk. ltn. A.Alasauskas akcentuoja keletą dalykų: „Visų pirma, tai pasirengimas tiesioginei mūsų užduočiai – gebėti vykdyti kovos veiksmus kai to prireiks. Tai nėra tušti žodžiai, tai mūsų gebėjimas apginti savo artimuosius, savo žemę.
Treniravomės veikti amerikiečių brigados sudėtyje kartu su mus papildančiais sąjungininkais. Iš esmės tai sistemų, procedūrų ir doktrinų susijungimo klausimas, kad padaliniai vienas kitą galėtų papildyti ir paremti bet kokiomis aplinkybėmis. Kariams tai supratimo klausimas ir treniravimasis veikti vietovėje su įvairių rūšių padaliniais ir jų naudojama technika.
Kalbu apie aviacijos paramą, tankus, sunkiąją techniką, artileriją, tiesioginės ugnies priemones, logistinę grandinę ir aprūpinimo skirtumus, mediciną. Visa tai siejama su šių sistemų suderinamumu veikti nustatytoje vietoje, nustatytu laiku, teikiant paramą konkretiems kariams jiems naikinant taikinius ir taip darant nepataisomą žalą toms pajėgoms, kurios renkasi būti mūsų priešu. Būtent tai ir buvo šių pratybų tikslas.“
Šiose pratybose Algirdo bataliono kariai veikė kartu su pėstininkų kuopomis iš Ukrainos ir Sakartvelo.
„Šių šalių karių dalyvavimas mums buvo tiek parama, tiek iššūkis, – teigia bataliono vadas. -Organizacine prasme tai nėra labai sudėtinga, tiesiog atliekamas techninis darbas, kad sistemos veiktų tarpusavyje, skiriamas sąveikos personalas, koordinuojamas turimų priemonių panaudojimas. Tiesiog atliekame savo darbą skirtinguose lygmenyse, kad veikiant vietovėje galėtumėme maksimaliai užtikrinti visų padalinių ugnies sistemų ir karių veikimą. Viskam reikalingas laikas, bet tam ir treniruojamės, kad tie iššūkiai būtų žinomi ir nuspėjami iš anksto.
Kiekvienos pratybos yra skirtingos ir atneša naujų patirčių, tai akivaizdus mokymosi visą gyvenimą principas. Būtent tą mes ir darome kariuomenėje – sudarome sąlygas kariams susidurti su vis naujais iššūkiais, tuo pačiu metu nepamirštant seniau įgytų patirčių. Bataliono kariai per gerus metus dalyvavo pratybose Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, dabar Vokietijoje. Visos šios pratybos – tai išbandymas tiek kariams, tiek vadovaujančiam personalui, tiek naudojamai įrangai, technikai ir ginkluotei. Tai padalinio patikimumo, užsigrūdinimo klausimas. Džiugu, kad esame lygiaverčiai partneriai su kitomis NATO šalimis ir galime ne tik pasisemti patirties, bet kartu ja ir pasidalinti, esame vertinami. Manau, Lietuvos žmonės turi kuo didžiuotis“.
Pasak Algirdo bataliono vado, šiomis pratybomis „algirdiečiai“ baigė šių metų kovinio rengimo ciklą, tačiau yra nuolat pasiruošę vykdyti tiesiogines funkcijas – veikti kaip NATO greitojo reagavimo pajėgos Lietuvos teritorijoje. Grįžę iš Vokietijos, kariai tvarkys techniką ir ginkluotę, turės kelias dienas poilsio ir toliau tęs tas užduotis, kurios stiprina visuomenės pasitikėjimą kariais.
Algirdo batalionas niekada nestokojo iššūkių, nestokos jų ir kitąmet. „Toliau tęsime naujai į dalinį atvykusių privalomosios karo tarnybos karių rengimą, kurių priesaika jau visai netrukus. Jau nuo ankstyvo pavasario batalione prasidės intensyvus naujai atvykstančios kovos technikos integravimas, – atskleidžia planus plk. ltn. A.Alasauskas. – Kalbu apie naujas pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“. Esame pirmasis batalionas, kuris pradės jas naudoti. Smagu matyti, kad nuosekliai stipriname savo kovinę galią ne tik keldami savo kvalifikaciją sudėtingų pratybų metu, bet kartu ir esame aprūpinami naujausia technika ir ginkluote. Būtent tai mus ir įgalina efektyviai ginti mūsų šalį.“
Dalyvauja ir efektyviai, ir taupiai
Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“ pratybose „Jungtinis ryžtas XI“ dalyvavo kiek kitokiu formatu – nuotoliniu būdu.
Brigados vadas pulkininkas Artūras Radvilas pabrėžė šių pratybų svarbą ir galimybę treniruotis divizijos sudėtyje bei pasidžiaugė, kad pirmą kartą kartu treniruosis ir naujai įsteigto Kunigaikščio Margirio pėstininkų bataliono valdymo grupė. Apie brigados plėtrą ir planus jos vadą 15min pakalbino pačiame pratybų įkarštyje.
– MPB „Žemaitija“ buvo įkurta 2016 m. sausio 1 d., o pilnus operacinius pajėgumus brigada pasieks 2021 m. pabaigoje. Tad dabar esate brigados kūrimo pusiaukelėje. Kaip sekasi? Ar viskas vyksta pagal planą?
– Išties, esame pusiaukelėje. Pagal planą turėjome brigadoje įkurti artilerijos batalioną – mes jį įkūrėm (brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas – red. past.), taip pat suformavom naują Margirio pėstininkų batalioną. Tad plėtra juda į priekį. Aišku, yra šiokių tokių uždelsimų, bet jie yra dėl infrastruktūros trūkumo. Įvairūs konkursai, statybos užtrunka...
Tačiau iki 2021 m. pabaigos dar turime nemažai laiko, kad užauginti visus reikiamus brigados padalinius. Be minėtų batalionų, dar formuojame kelis papildomus brigados lygio karinius vienetus – prieštankinę, štabo, žvalgų, logistikos kuopas, ryšių kuopą. Pastaroji jau dabar veikia beveik pilnu pajėgumu, be jos įdirbio mes net negalėtume dalyvauti ir šiose pratybose.
Kaip minėjau, didžiausia kliūtis planuojamai plėtrai yra infrastruktūra, bet kol kas me radome laikinus sprendimus. Artilerijos kuopą laikinai sutiko priimti Radviliškyje įsikūręs oro gynybos batalionas, ten mūsų kariai įsikūrė konteineriniame miestelyje, tačiau netrukus jie persikels į Šilutės rajoną, tiesa, kol kas į laikinus pastatus. Su „Margirio“ batalionu situacija panaši – kol kas jis glaudžiasi LDK Butigeidžio dragūnų batalione, bet ilgainiui turės savo nuolatinę vietą.
– „Geležinio Vilko“ brigados atskiri vienetai aktyviai bendradarbiauja įvairiuose tarptautiniuose formatuose. Pvz., LDK Algirdo batalionas priskirtas NATO greitojo reagavimo pajėgų kovinei grupei, Birutės ulonų batalionas yra tarptautinės LITPOLUKR brigados dalis. Ar kuris nors jūsų brigados vienetas dalyvauja panašiuose bendradarbiavimo projektuose?
– Tokio bendradarbiavimo kol kas nevykdome. Iš kitos pusės, esame priskirti Danijos divizijai. Kaip minėjau, mums tai suteikia galimybę tobulinti brigados štabo gebėjimus.
Tačiau su sąjungininkais tikrai draugaujame. Štai šiemet Butigeidžio dragūnų batalione viešėjo ir treniravosi Portugalijos jūrų pėstininkai, kurie nori vėl atvykti ir 2019-aisiais. Mums tokie svečiai irgi naudingi: jie atsiveža nematytos įrangos, su kuria gali susipažinti mūsų kariai, atidirbinėjam bendras komandines procedūras, galų gale tobulinam užsienio kalbų įgūdžius. Jūrų pėstininkams pagal veiklos pobūdį reikalingas vanduo ir krantas, tad mūsų pajūris jiems idealiai tinka treniruotis. Beje, tokia galimybe pratyboms domisi ir amerikiečiai bei britai... Pamatysim, kaip čia bus sekančiais metai.
– Pakalbėkime apie pratybas. Kokiose iš jų brigada „Žemaitija“ per 3 metus dalyvavo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje? Kokių tikslų siekiate pratybose „Jungtinis ryžtas XI“?
– Pratybos vyksta lygiagrečiai su kitais darbais, nes turime ne tik plėstis, bet ir užtikrinti jau esančių vienetų kovinį rengimą. Esame dalyvavę tikrai nemažai pratybų, kur tobulinome savo įgūdžius bei gebėjimus panaudoti mūsų turimas ginkluotės sistemas. Ir ne tik mūsų turimas, bet ir tas, kurias turi mūsų sąjungininkai. Štai pernai buvome pratybose JAV kariuomenės mokymo centre Vokietijoje, kur mums, kaip brigados štabui, buvo suteiktos idealios sąlygos mokytis planuojant operacijas. Savo dispozicijoje turėjome ir tankus, ir atakos sraigtasparnius „Apache“, ir ugnies paramos priemones, ir specifinius žvalgybinius pajėgumus... Kaip brigada gavome labai geras pamokas ką su tokiais „įrankiais“ galima daryti, kaip juos efektyviai panaudoti. Taip atsiranda ir reikiama kompetencija.
Užpernai dalyvavome pratybose „Geležinis kardas“, kuriose vykdėme pratybų kontrolės elemento funkciją. Jų metų į Lietuvą buvo atvykę daug užsienio šalių dalinių, kurių veiklą reikėjo tinkamai koordinuoti. Juk kiekviena šalis, kiekvienos rūšies daliniai turi savo specifinius niuansus. Vienas nedidelis pavyzdys: pratybose dalyvavo amerikiečių ir italų haubicų baterijos, bet skiriasi jų logistinis požiūris. Vieni į mūšio lauką pasiima daugiau amunicijos, kiti dėl svorio mažiau. Tai reiškia, kad pastariesiems operacijos metu reiks dažniau pristatyti amunicijos ir mes, kaip štabas, turime tą įvertinti.
Kitas pavyzdys – aviacija. Staiga operacijos rajone subjuro oras ir paramos lėktuvai negali atskristi. Turime greitai perplanuoti savo sausumos dalinių veiksmus. Ir dar daug panašių niuansų... Bet tie dalykai išryškėja tik tada, kad mes savo dispozicijoje turim tokius dalinius. Vėlgi, tai puikios progos mūsų štabo karininkams mokytis. Todėl šiandien galiu teigti, kad brigados štabas yra gerokai ūgtelėjęs kompetencijos prasme, geba planuoti ir vykdyti sudėtingas operacijas.
Pratybos „Jungtinis ryžtas XI“ – taip pat puiki proga tobulėti. Mes galime brigados lygmenyje aktyvuoti visus turimus vienetus vienu metu operaciniams tikslams pasiekti. Tokius mokymus organizuoti tik savo pajėgomis net nelabai įmanoma, nes neturėtume taip vadinamo aukštesnio lygmens virš savęs, t.y. mes negautume įsakymų ir komandų iš divizijos štabo. O tokiose pratybose gauname užduotis iš divizijos štabo ir jas vykdome. Galima sakyti, kad mums labai pasisekė, kad esame pakviesti dalyvauti šiose pratybose, nes visuomet yra eilė norinčių. Šį kartą dalyvauja 16 šalių, bet juk žinome, kad vien NATO narių skaičius yra didesnis, o kur dar valstybės-partnerės... Šiemet, be pratybų vietoje esančios amerikiečių brigados, pakviestos dalyvauti dvi papildomos brigados – mūsų ir britų, o mums dar ir suteikta galimybė dalyvauti nuotoliniu būdu, pasitelkiant JCATS simuliacines sistemas. Tad mes ne tik pilnai dalyvaujame „veiksme“, bet ir galėjome sutaupyti daug lėšų, kurių būtų reikėję nugabenti mūsų karius ir techniką į Vokietiją.
Naujasis batalionas sparčiai juda į priekį
Kartu su „Žemaitijos“ brigados štabu pratybose „Jungtinis ryžtas XI“ dalyvauja ir neseniai įkurto Margirio pėstininkų bataliono kariai.
„Labai vertiname, kad esame pakviesti dalyvauti šiose pratybose, nes čia, stebėdami kokias operacijas vykdo ir kokius uždavinius sprendžia brigados štabas, galime geriau suprasti, kokių specialistų mums reikia formuojant savo štabą. Bataliono karininkams labai naudinga pamatyti, kaip veikia brigados lygio štabas, kokios sprendimų priėmimo procedūros, kaip galima efektyviai panaudoti priskirtus pajėgumus. Tai neįkainojama patirtis,“ – sako Margirio bataliono vadas majoras Ramūnas Liaučys.
Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas įkurtas vos prieš pusmetį – 2018 m. birželio 10 dieną. Paklaustas, ką pavyko nuveikti per pusmetį, bataliono vadas neslepia optimizmo: „Nuveikėme tai, kas ir buvo suplanuota. Suformavom dalį štabo ir pėstininkų kuopą, kurioje galime pradėti ruošti privalomosios karo tarnybos karius. Pirmomis gruodžio dienomis kaip tik priėmėme pirmuosius 120 šauktinių, tai dar vienas svarbus įvykis trumpoje mūsų bataliono istorijoje. Taipogi tai svarbus žingsnis prisidedant prie „Žemaitijos“ brigados plėtros.
Toliau mūsų svarbiausias tikslas – baigti formuoti bataliono štabą. Kol kas esame įsikūrę laikinuose „namuose“ Klaipėdoje, štabas dislokuotas KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės patalpose, o kariai – Dragūnų batalione. 2019 m. antroje pusėje planuojame visi keltis į Radviliškį, kur mums ruošiama laikina infrastruktūra oro gynybos batalione. Ten formuosime ir kitus reikiamus bataliono dalinius, ten 2019 m. pabaigoje priimsime ir antrąją šauktinių laidą. Na, o galutinė Margirio bataliono dislokacijos vieta numatyta Šiauliuose, kur iki 2023 m. turi būti pastatytas naujas karinis miestelis.“
