Birželio 1 – 30 d. iš viso identifikuoti 444 unikalūs, neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai. Gegužę buvo fiksuoti 411 tokie atvejai. Tam daugiausia įtakos turėjo: (1) NATO viršūnių susitikimas Madride ir su juo susiję Aljanso renginiai; (2) birželio 17 d. įsigaliojęs 4-asis ES sankcijų paketas, draudžiantis rusiško plieno ir kitų juodųjų metalų importą ir pervežimą per ES teritoriją; (3) ES šalies kandidatės statuso suteikimas Ukrainai ir Moldovai; (4) Gedulo ir vilties bei okupacijos ir genocido atminimo diena; (5) Vokietijos Kanclerio ir JAV Sausumo pajėgų sekretorės vizitai Lietuvoje bei kiti strateginės reikšmės įvykiai.
Viena labiausiai Rusijos propagandos eskaluotų temų birželį – tariama Kaliningrado srities „blokada“. Kryptinga priešiška informacinė kampanija pradėta vykdyti iš karto Lietuvai pradėjus taikyti 4-ąjį ES sankcijų paketą, kuris apimą dalį Rusijos prekių, tranzitu gabenamų per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą. Rusijos valstybinė propaganda melagingai apkaltino Lietuvą pradėjus Kaliningrado regiono blokadą. Klaidinančiomis ir manipuliatyviomis žinutėmis siekta kompromituoti mūsų valstybę, kartu darant politinį spaudimą Lietuvai ir ES. Kremliaus kontroliuojami šaltiniai kryptingai siekė formuoti neigiamą nuomonę apie mūsų šalį, teigdami, kad jos veiksmai buvo surežisuoti ES ir yra NATO provokacija. Lietuva įvardinta „tarptautinės teisės naikinimo flagmanu“. Teigta, jog „Kaliningrado blokada“ gali tapti trečiojo pasaulinio karo priežastimi.
Kaliningrado „blokados“ klausimas išnaudotas spekuliacijoms ir apie galimą Rusijos atsaką. Grasinta griežta Maskvos reakcija ir rimtomis pasekmėmis Lietuvos žmonėms, svarstyta apie karo grėsmę. Buvo skleidžiami pareiškimai, jog ES turi imtis priemonių dėl Kaliningrado problemos sprendimo, kitaip Rusija „turės laisvas rankas bet kokiomis priemonėmis išspręsti tranzito klausimą“. Skleisti siūlymai sutelkti Rusijos pajėgas prie Lietuvos – Baltarusijos pasienio ir jų pagalba užtikrinti tranzito koridorių į Kaliningradą.
Dar vienas taikinys, sulaukęs didelio priešiškos propagandos dėmesio birželio mėn. – NATO bei kitos gynybos temos. Su Rusijos režimu susiję propagandiniai kanalai jautriai reagavo į Aljanso plėtrą dėl Suomijos ir Švedijos narystės, NATO pajėgumų stiprinimą Europoje ir Baltijos regione ir į šios organizacijos valstybių politinę bei karinę paramą Ukrainai. Viena vertus, buvo teigiama, kad siųsdamos karinę paramą Ukrainai, JAV ir NATO bando eskaluoti pasaulinio lygio įtampą, kuri sukels branduolinį karą. Kitą vertus, buvo žeminamas Aljanso įvaizdis, teigiant neva NATO yra praradusi formą ir pasenusi organizacija, už kurios gynybinio „skydo“ realiai slypi silpnumas bei susiskaldymas. Birželio 28 – 30 d. Madride įvykęs NATO viršūnių susitikimas, kurio metu Rusija įvardinta kaip didžiausia grėsmė Aljanso saugumui ir priimtas sprendimas didinti Lietuvoje dislokuotų NATO karių skaičių iki brigados lygio, Rusijos informaciniuose šaltiniuose pavadintas „išpūstu propagandiniu renginiu, pasižymėjusiu turinio tuštuma“.
Birželio 22 d. satyrinis, groteskiškas parodijų portalas išplatino melagingą informaciją apie neegzistuojančio JAV generolo siūlymus laikinai stabdyti Lietuvos narystę NATO. Pasak šios publikacijos, Lietuvos pozicija ES sankcijų ir Kaliningrado tranzito atžvilgiu gali sukelti plataus masto konfliktą ir branduolinį karą. Ši informacija buvo plačiai paskleista socialiniuose tinkluose ir Rusijos naujienų portaluose. Remiantis minėta publikacija, Rusijos naujienų svetainėse pasirodė melagingos žinutės, neva Madrido viršūnių susitikime gali būti sustabdyta Lietuvos narystė NATO. Šia informacine ataka skleisti Lietuvai priešiški naratyvai, teigiantys, kad Vilnius provokuoja Maskvą ir mūsų valstybė yra agresyvi šalis. Siekta gąsdinti Lietuvos ir ES piliečius, diskredituoti NATO bei ES institucijas.
Kremliaus propagandinių šaltinių eskalacijos sulaukė ir su Lietuvos istorija bei konstituciniais pagrindais susijusios temos. Minint Gedulo ir vilties bei okupacijos ir genocido atminimo dieną buvo keliamos abejonės dėl sovietinių represijų organizavimo. Teigta, jog sovietų valdžios archyvuose esančiuose dokumentuose nieko nekalbama apie birželio trėmimų organizavimą ar padarytą žalą, kuri atitiktų genocido apibrėžimą. Aktyvaus priešiškos žiniasklaidos dėmesio sulaukė Rusijos Dūmai pateiktas įstatymo projektas atšaukti SSRS Valstybės Tarybos sprendimą pripažinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Skleistos melagingos manipuliacijos dėl Lietuvos išstojimo iš SSRS „neteisėtumo“. Spekuliuota, jog atšaukus mūsų šalies nepriklausomybės pripažinimą, bus sudarytos prielaidos pašalinti Lietuvą iš NATO.
Priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos piliečių nepasitikėjimą šalies politinės ir karinės vadovybės sprendimais, menkinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus, skatinti jų nepasitikėjimą savo valstybę, klaidinti ir įbauginti dėl galimos karo grėsmės Baltijos šalyse.
