Svarbiausia naujųjų pajėgų užduotis – labai greitai sureaguoti į ginkluotus incidentus, kurie kelia grėsmę mūsų valstybės saugumui.
Kita ypatybė – kariai tai galės daryti taikos metu, dar nepaskelbus karo padėties. Tarkime, jeigu kokiame nors Lietuvos regione kiltų rimtų konfliktų, neteisėtai būtų kertama valstybės siena arba Rusijos diversantai bandytų išsilaipinti iš civilinio lėktuvo.
Lietuvoje nuolat budės daugiau nei 2,5 tūkst. labai gerai parengtų karių, kurie per labai trumpą laiką galės atsidurti konflikto vietoje, likviduoti agresijos židinius ir kitiems kariuomenės padaliniams suteiks laiko pasiruošti.
Teigiama, kad tokių karių reagavimo į agresiją laikas būtų nuo 2 iki 24 val.
Teigiama, kad tokių karių reagavimo į agresiją laikas būtų nuo 2 iki 24 val.
Kiek greitojo reagavimo pajėgos turėtų atsilaikyti? Toks terminas nebus nustatytas. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad „tiek, kiek reikės“.
Lietuvos kariuomenės vadas, generolas majoras Jonas Vytautas Žukas sako, kad pasipriešinimo laiką labai sunku nustatyti, nes tai priklauso nuo konkrečios situacijos.
Lietuvoje nuolat budės daugiau nei 2,5 tūkst. labai gerai parengtų karių, kurie per labai trumpą laiką galės atsidurti konflikto vietoje, likviduoti agresijos židinius ir kitiems kariuomenės padaliniams suteiks laiko pasiruošti.
Išskirtinis padalinys – jau kuriamas
Politikas J.Olekas pripažino, kad toks padalinys jau yra kuriamas.
Greitojo reagavimo pajėgos bus sukurtos ne iš naujų karių, bet iš jau esamų – bus perkelti etatai iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono ir iš Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono.
Taip pat bus prijungti Specialiųjų operacijų pajėgų eskadronai, kurių vienas nuolat budės su greitojo reagavimo pajėgomis. Teigiama, kad bus įtraukiamos ir Karinės oro pajėgos.
Problema – įtikinti politikus
Tačiau tai dar tik pradžia. Reikės keisti įstatymus, o tai reiškia, kad pirmasis greitojo reagavimo pajėgų mūšis įvyks Seime – politikai turės suteikti daugiau galių kariuomenei veikti taikos metu.
„Norime, kad kariuomenė būtų ne statistas, bet galėtų panaudoti visą galią, kai valstybei kyla pavojus taikos metu“, – aiškino J.Olekas.
Norime, kad kariuomenė būtų ne statistas, bet galėtų panaudoti visą galią, kai valstybei kyla pavojus taikos metu, – aiškino J.Olekas.
Krašto apsaugos ministras jau užregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo suteikti šalies prezidentui įgaliojimus panaudoti kariuomenę tiesiogiai reaguojant į incidentus ir ginkluotus valstybės sienos pažeidimus dar taikos metu - karo stovis bus paskelbtas ne visoje valstybėje, bet teritorijoje, kurioje užfiksuoti incidentai. Būtent ten ir veiks naujasis padalinys.
Pavyzdžiui, siūloma naudoti karius stabdant civilinius lėktuvus, komercinius laivus, gaudant sienos pažeidėjus ir panašiai.
Šiuo metu tokią funkciją atlieka Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios jėgos struktūros. Kariuomenė gali veikti tik tada, kai įvedama karo padėtis.
„Ukrainos patirtis rodo, kad saugumo situacija smarkiai keičiasi. Ir šiandien ten nėra karinės padėties, vykdoma antiteroristinė operacija, kuriai vadovauja ne gynybos ministras, bet vidaus reikalų ministras“, – apie problemą sakė J.Olekas.
Kalbėdamas apie dabartinę saugumo situaciją pasaulyje, jis kelis kartus pabrėžė, kad Ukrainoje vykdomas hibridinis karas, kuris yra nestandartinis, todėl reikia nestandartinių reagavimo įrankių.