„Valstybės gynimo taryboje buvo priimtas sprendimas steigti nacionalinę diviziją. (...) Tai galėtų kainuoti milijardą eurų, jeigu būtų kuriamas tankų batalionas arba mažiau, pavyzdžiui, ketvirtį milijardo eurų, jeigu būtų kuriama tankų kuopa, – viskas priklausys nuo priimtų sprendimų“, – BNS nurodė KAM.
Pasak ministerijos, krašto apsaugos sistemos ekspertai neseniai atliko rinkos analizę ir nustatė, kokie tankai labiausiai atitiktų Lietuvos kariuomenės poreikius.
„Rinkos analizės rezultatai buvo svarstyti KAM Gynybos resursų taryboje ir planuojami pristatyti artimiausiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje. Preliminariuose planuose – tankų įsigijimai iki bataliono dydžio“, – BNS teigė KAM.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, jog tai būtų puiki galimybė plėsti šalies gynybos pramonę.
„Didžiausias pliusas būtų, jeigu Lietuvos gynybos pramonės įmonės patektų į gamybos grandinę, tai būtų ir eksporto galimybės, ir pajamų generuotų. (...) Institucijos labai aiškiai turėtų suprasti ir rodytų tą kritinę valią, kad taip turėtų būti daroma“, – BNS teigė V.Sabaliauskas.
Anot jo, Lietuvos įmonės galėtų atlikti tankų priežiūrą, remontą.
„Burti nesinorėtų, nes ta skaičių magija gali būti labai klaidinanti, bet turime 88 „Boxer'ius“ (šarvuota mašina, paprastesnis už tanką karinis vienetas – BNS) už 388 mln. eurų. Padalinam iš 88, vienas „Boxeris“ kainavo 4,5 mln. eurų. Tai tankas gali kainuoti dvigubai-trigubai brangiau“, – sakė asociacijos vadovas.
Pasak V.Sabaliausko, tai būtų vienas didžiausių karinės technikos pirkimų Lietuvoje, o jos išlaikymas kainuos triskart tiek, kiek kainuoja pats tankas.
„Tos informacijos kol kas nežinom (kiek tankų numatoma įsigyti – BNS), tik iš viešos diskusijos galima išskaičiuoti, kad jeigu turėtume diviziją, tai bus apie 50 tankų plius minus, (...) Gal skamba kaip nedidelis skaičius, bet tikrai tai yra galingas kumštis“, – kalbėjo V.Sabaliauskas.
Jo teigimu, šalies įmonės aptarnavo sąjungininkų, Ukrainos tankus, todėl naujų tankų priežiūrai būtų pasiruošusios. Be to, Lietuvos bendrovės galėtų juos surinkti, pagaminti dalį komponentų.
„Geriausiu atveju šiuo metu Lietuvoje gali būti tik remontuojami tankai. (...) Suvirinti tanką galima, bet visų technologijos procesų tikrai neatkartosime, (...) bet sudaryti liniją gamybiniams surinkimams tikrai įmanoma“, – sakė asociacijos vadovas.
„Turime metalo apdirbimo pramonę, kuri geba apdirbti labai didelių gabaritų metalo gaminius, (...) tai didelę dalį darbų tikrai būtų galima padaryti Lietuvoje“, – teigė V.Sabaliauskas.
Anot jo, pasaulyje apskritai nėra daug tankų gamintojų – kelios įmonės JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Korėjos įmonė Lenkijoje.
V. Sabaliauskas pridūrė, kad didelė dalis Europos šalių domisi tankų įsigijimu, o net juos įsigijus dabar Lietuvą jie pasiektų po 5 metų ar daugiau.
„Tas gamybos procesas gali trukti ir 5 metus, ir ilgiau tokiam kiekiui, bet jeigu dalį darbų, tokių, kaip komplektacijos dėjimas, startavimas įvairių komponentų, jie būtų gaminami Lietuvoje, tai tą procesą būtų galima ir sutrumpinti“, – sakė jis.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas praėjusią savaitę teigė, kad kuriant diviziją reikia divizinio lygmens pajėgumų: ugnies palaikymo, sunkiosios technikos, pavyzdžiui, tankų. Jis nedetalizavo nei planuojamos įsigyti technikos skaičiaus, nei valstybių, iš kurių jie galėtų būti perkami.
Pasak A.Anušausko, Lietuvos gynybos finansavimas šiuo metu siekia apie 2,9 proc., įvertinus ir lėšas, skirtas karinei infrastruktūrai, tačiau jis pabrėžia, kad siekiant įkurti diviziją 3 proc. finansavimas turi būti siekiamybė.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonė Lietuvoje šiuo metu gali gaminti dronus, anti-dronų sistemas, nuotolinius minų valdiklius, termovizorius ir optinę įrangą, karines šarvines liemenes, išminavimo įrangą bei išminuotojo apsauginius kostiumus.
Asociacijos teigimu, jie yra ne tik išbandyti Ukrainos mūšiuose, bet ir aukštai vertinami jas išbandžiusių karių.
Divizija yra daugelio valstybių kariuomenės pagrindinis taktinis junginys, kurį sudaro 2–4 brigados ar pulkai, 10–20 tūkst. karių. Brigadoje yra 3–5 tūkst. karių, arba 3-6 batalionai, batalione – nuo 300 iki 1 tūkst. karių.
2022 metais Lietuvos kariuomenėje buvo 11,5 tūkst. karių profesionalų, 5,3 tūkst. karių savanorių ir 3,8 tūkst. privalomosios karo tarnybos karių, teigiama KAM 2022 metų ataskaitoje „Krašto apsaugos sistema: skaičiai ir pokyčiai“.
Anot ataskaitos, 2022 metų KAM biudžetas siekė 1,5 mlrd. eurų, o 2021 metais – 1,1 mlrd. eurų.