„Pagrindinis šių pratybų tikslas yra susikoordinuoti tarp institucijų – tarpinstituticinis koordinavimas yra efekto pagrindas, ir tą efektą mes pasiekėme.
Manau, sudėtingiausia tai, kad veikia daug skirtingų institucijų su skirtingais tikslais – sakysime, policija turi visiškai kitus tikslus nei kariuomenė, viešojo saugumo tarnyba turi taip pat savo užduotis, kurios skiriasi nuo mūsų, ir mes labai mažoje teritorijoje turime pasiekti bendrą efektą.
Tai yra sudėtinga, ir manau, kad šios pratybos rodo, kad mes sugebame tą pasiekti“, – žurnalistams Klaipėdoje sekmadienį sakė generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Pasak jo, pratybose dalyvavo greitojo reagavimo rinktinė „Aras“, miesto savivaldybė, policija, viešojo saugumo tarnyba ir kitos institucijos.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas pabrėžė, kad tokios pratybos yra labai svarbios, vykstant hibridiniam karui.
„Hibridinės grėsmės yra labai akivaizdžios, ir ruoštis jas pašalinti reikia nuolat, ir manau, kad tos pratybos kaip tik ir skirtos sąveikai tarp dviejų institucijų ir patikrinimui naujų teisės aktų, leidžiančių kariuomenei dalyvauti, užkertant kelią įvairioms grėsmėms“, – žurnalistams sakė A.Paulauskas.
Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas Vilmantas Tamošaitis sakė, jog Greito reagavimo ir taikos užduočių vienetai turi būti pasirengę laiku sureaguoti į vietinius ginkluotus incidentus, todėl pratybos sudarė geras sąlygas treniruotis kartu su Vidaus reikalų ministerijos pajėgomis.
Sekmadienį Klaipėdoje vyko Greitojo reagavimo pajėgų ir Specialiųjų operacijų pajėgų operacijos.
Antradienį prasidėjusiose pratybose dalyvauja apie 3 tūkst. karių, maždaug 500 pareigūnų ir apie 200 civilių, taip pat oro pajėgų sraigtasparniai, karo laivai, naudojamos mokomosios pirotechnikos priemonės, garsiniai šaudmenys, dalis pratybų vyksta naktimis.
Kovo 15-16 dienomis, paskutiniame pratybų etape, vyks dalinė rezervo karių mobilizacija.