Lietuvos katalikų bažnyčia jau dabar rodo pavyzdį valstybei savo išgalėmis įkurdindama pabėgėlius iš Sirijos ir Irako Lietuvoje. Šią savaitę į Vilnių atvyks dar trys irakiečių šeimos – išvis penkiolika žmonių. Jais rūpinsis Vilniaus tikintieji.
Išvis susitarta dėl keturių šeimų priėmimo Vilniuje, tačiau ketvirtosios keturių narių šeimos kelionę apsunkino avarija, todėl į Lietuvą visa šeima atvyks tik po gydymo.
G.Grušo teigimu, gyvenamąją vietą, maistą ir lietuvių kalbos kursus irakiečiams parūpins parapijiečiai. Tikimasi, kad integracija bus sėkminga ir atvykėliai Lietuvoje įsikurs visam laikui.
Ragina tiesti pagalbos ranką
Katalikų bažnyčia, anot prelato Edmundo Putrimo, pasisako už pabėgėlių priėmimą Lietuvoje. Šią savaitę Lietuvoje vykusioje Europos vyskupų konferencijoje delegatai iš visos Europos sutarė, kad bažnyčios pareiga yra priimti visus, kam reikia pagalbos.
Mes esame kalbėję ir su užsienio reikalų ministru, kad negalima skirti krikščionis, ar musulmonas. Visus, kam reikia pagalbos, reikia gelbėti, – sako G.Grušas.
„Mes esame kalbėję ir su užsienio reikalų ministru, kad negalima skirti krikščionis, ar musulmonas. Visus, kam reikia pagalbos, reikia gelbėti. Motina Teresė būdama Kalkutoje, juk neskirstė, ar tai indas, ar krikščionis. Kai ji matė žmogų, kuriam reikia pagalbos, ištiesė pagalbos ranką“, – pabrėžė G.Grušas.
Visiems dvejojantiems, ar besibaiminantiems priimti pabėgėlius Lietuvoje arkivyskupas siūlo geriau prisiminti lietuvių patirtį, kai jie bėgo nuo karo į Vakarus, ar buvo ištremti į Sibirą. G.Grušas pats gimė Vašingtone, lietuvių emigrantų šeimoje, todėl jam ši patirtis itin artima.
„Jei nebūtų buvę pabėgėlių stovyklos Vokietijoje, tai labai daug mūsų žmonių sunkiai būtų išgyvenę. (…) Šitie žmonės, kurie bėga, yra tie patys žmonės. Aš girdėjau tokią istoriją, kad vienas žmogus, kuris bėgo tuo perkrautu laiveliu, pilną lagaminą buvo prisikrovęs knygų. Panašumų su mūsų tautiečiais tikrai yra labai nemažai, bet mes labai greitai tą užmirštame, kai matome tą srautą žiaurių žinių apie terorizmą ir bandome asocijuoti visus pabėgėlius su teroristais, nors jie tiesiog bėga saugodami savo gyvybes“, – teigė G.Grušas.
Rizikos visada yra
Jis pripažįsta, kad įsileidžiant atvykėlius visuomet yra truputis baimės, tačiau jos buvo, primena G.Grušas, ir po karo priglaudžiant pabėgėlius lietuvius.
Pavojai yra realūs, bet tai nereiškia, kad mums reikia užsibarikaduoti nuo viso pasaulio, – sako G.Grušas.
Be to, arkivyskupas pabrėžia, kad Lietuvos ir Europos žvalgyba priimamus pabėgėlius labai griežtai tikrina, todėl susiję su teroristinėmis organizacijomis asmenys neturėtų prasmukti.
„Pavojai yra realūs, bet tai nereiškia, kad mums reikia užsibarikaduoti nuo viso pasaulio. Mes esame Europos piliečiai ir turime savo pareigą. (…) Lietuviai, kurie išvažiavo, vietiniams taip pat buvo įtartini, tačiau tos baimės dažniausiai kyla iš nežinomybės. Padedant pabėgėliams visada yra rizikos elementas, bet, atsižvelgiant į žmogiškumą, mums reikia būti pasiruošus padėti“, – teigė G.Grušas.
Padės, bet iniciatyvos nerodys
Tačiau Lietuvos valstybės vadovai nėra tokie pozityvūs pabėgėlių klausimu. Iš pradžių buvo kalbama, kad Lietuva įstengs priglausti vos 30–40 žmonių, dabar skaičius padidintas iki 250. Nepaisant to dar praėjusią savaitę dalyvaudama Europos Vadovų Tarybos posėdyje Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susipyko su Italijos premjeru Matteo Renzi, nes, kaip skelbė užsienio žiniasklaida, pareiškė neturinti jokių intencijų prisidėti prie susitarimo.
G.Grušas tikino pats nebegirdintis kategoriško nusistatymo prieš pabėgėlių priėmimą, tik diskusijas dėl skaičiaus.
„Aš nebejaučiu, kad yra bandymas visiškai išsisukti. Manau, kad yra klausimas, kiek mes galime priimti ir tai tikrai paliksiu spręsti tiems žmonėms, kurie skaičiuoja, kiek vietų ir kokios galimybės“, – sakė G.Grušas.
Jis pažymėjo, kad Katalikų bažnyčia savo pagalbos priglaudžiant priimamus pabėgėlius valstybei iki šiol nėra pasiūliusi.
„Į mus ir nesikreipė. Bet yra taip, kad mes jau dirbame, teikiame pagalbą Pabradėje. Tai nemanau, kad mes apsiimsime valstybės įsipareigojimus išlaikyti, bet ten, kur yra, padėsime. Kartais ir Dievas parūpina. Štai dabar turime integracijos centre labai daug vietnamiečių, o Dievas parūpino, kad kaip tik vienuoliai atsiuntė į Vilnių du vietnamiečius kunigus. Jie jau pramokę lietuvių kalbą ir lanko Pabradę ir talkina“, – pasakojo arkivyskupas.
