 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Profesorius Alvydas Nikžentaitis. |
„Nėra taip blogai. Jei mes pažiūrėsime, kaip keitėsi požiūris, tai 2011 m. yra tie metai, kai smarkiai pablogėjo, tai tas metas, kai prasidėjo Švietimo įstatymo batalijos, tačiau internete tikrai dominavo ne varymas ant tautos, o susirūpinimas dėl nesantaikos kurstymo“, – pažymėjo B.Gruževskis.
Pasak jo, tyrimas rodo, kad lietuviai apskritai yra gana uždari ir pesimistiški. Jie nenori ne tik, kad jų vaikai tuoktųsi su lenkais, bet lygiai taip pat nenorėtų vaikų santuokų ir su kitais kitataučiais.
Kenkia politikai
Lenkų tautybės žurnalistas Valentas Vojnyla, dalyvavęs laidoje, taip pat atkreipė dėmesį, kad daugiausia neigiamų atsakymų į klausimą, ar norėtų gyventi kaimynystėje su lenkais, lietuviai pateikė 2008 ir 2012 metais – tais metais, kai Lietuvoje vyksta Seimo rinkimai. Tai, pasak žurnalisto, rodo, kad neigiamas visuomenės nuostatas lenkų atžvilgiu formuoja politikai.
Su žurnalistu sutikdamas istorikas Alvydas Nikžentaitis pažymėjo apgailestaujantis, kad valstybės lygmeniu lenkų mažuma nėra traktuojama taip pat kaip lietuvių, todėl toks pats netinkamas elgesys automatiškai atkartojamas ten, kur valdžion papuola lenkų politikai.
„Tokių nuoskaudų galime rasti iš abiejų pusių. Tokia situacija tęsis toliau, kol nevyks lenkų ir lietuvių politikų dialogas, kol lietuviai nepradės į šitas teritorijas žiūrėti kaip į savo žemę“, – kalbėjo jis.
Pats lenkų kaimynystėje gyvenantis istorikas pažymėjo, kad konservatorių partijos politikų prieš rinkimus išsakomos deklaracijos esą „laikas atsiimti Vilnių“ veikia lyg į ugnį pilamas žibalas.
„Tas teiginys lenkus sutelkė taip, kad Vilniuje gyvenantys lenkai ėmėsi registruotis pas tėvus Vilniaus rajone, kad galėtų čia balsuoti. Neatsargi politiko mesta frazė gali mobilizuoti tautines bendruomenes. Tai parodė ir Švietimo įstatymas“, – mano A.Nikžentaitis.
Pasak jo, atliktas tyrimas atskleidžia ir labai prastas galimas ateities tendencijas, jei ir toliau politikai rinkimų kovose manipuliuos tautinių mažumų klausimu.
„Mes matome labai negatyvias tendencijas ir jeigu šitie procesai tęsis toliau, mes po kelerių metų turėsime visai kitokius tyrimų rezultatus ir politikai tikrai supriešins visuomenę ir tikrai turėsime daug problemų lenkų krašte“, – pažymėjo jis.
Geresnės nuomonės nei patys lietuviai
Teigiamu dalyku istorikas A.Nikžentaitis įvardino tai, kad atliekant tyrimą apklausti lenkai išreiškė pozityvią nuomonę apie lietuvius, o lietuviai - apie lenkus. Istorikas pažymėjo, kad patys lietuviai save linkę vertinti prasčiau nei juos vertina lenkai.
Lenkai galvoja, jog lietuviai yra girtuokliai, tačiau pažiūrėjus lietuvių tyrimą tai jie patys mano, kad jie yra dar didesni girtuokliai nei apie juos mano lenkai
„Galima paimti ir tą nuostatą, kad lenkai galvoja, jog lietuviai yra girtuokliai, tačiau pažiūrėjus lietuvių tyrimą tai jie patys mano, kad jie yra dar didesni girtuokliai nei apie juos mano lenkai“, – pažymėjo A.Nikžentaitis.
Anot jo, lenkų požiūris į lietuvius yra daug pozityvesnis nei pačių lietuvių. Lenkai apie lietuvius laikosi geresnės nuomonės nei rusai.
Žurnalistas V.Vojnyla laidoje teigė, kad lenkų nuomonė apie lietuvius tikrai nėra prasta, o vienu metu Vilniaus rajone lenkės merginos specialiai ieškodavo jaunikio lietuvio, nes ištekėti už lietuvio buvę madinga.
Be to, jis dar atkreipė dėmesį į tuos tyrimo duomenis, kurie rodo, kad prasčiau lenkus vertina ir nenori, kad jų vaikai eitų prie altoriaus su lenkais, tie lietuviai, kurie nepažįsta nė vieno lenko.
„Tyrimas rodo, kad mes vieni kitų nepažįstame, mes vis dar gyvename šalia vienas kito, o ne kartu“, – sakė jis.
Tuo tarpu skambinę piliečiai lietuviai, gyvenantys Vilniaus rajone, laidoje teigė, kad patys Vilniaus krašte yra diskriminuojami.
„Lenkai čia gyvenantys mano, kad lietuviai yra žemesnė klasė“, „Pono V.Tomaševskio partijos praktiškai įvedamas teroras lietuviams Vilniaus krašte“, – skundėsi piliečiai.
