Lietuva yra viena iš daugiausia medikų paruošiančių Europos Sąjungos šalių, pirmaujanti pagal vienam gyventojui tenkančių medikų skaičių, tačiau tuščios medikų darbo vietos – vienas labiausiai sveikatos paslaugų teikimo greitį ir paslaugų kokybę bloginančių veiksnių.
„Lietuvoje pagrindinė problema – ne medikų trūkumas, o netolygus jų pasiskirstymas tarp didmiesčių ir rajonų gydymo įstaigų“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai.
O15min kalbinti rajono ligoninių vadovai vardija ir panašias, ir skirtingas priežastis. Kai kurie jų teigia, jog po reformos sveikatos apsaugos sistemoje situacija dar pablogės. Tačiau taip galvoja ne visi.
„Tu gali turėti tvartą, pavadinta ligonine, mokėti gydytojui, bet protingas žmogus supras – aš čia dirbdamas labai rizikuoju“, – sako Joniškio ligoninės vadovas Martynas Gedminas.
Lazdijų ligoninės direktorius Vladimiras Jelisejevas siūlo paskaičiuoti: „Jei aš dirbu privačioje įstaigoje, turiu sutartį su ligonių kasa, tai reiškia, kad už vieną konsultaciją man valstybė perves 41 eurą. Bet aš galiu paprašyti, kad už gražias užuolaidas pacientas sumokėtų 120 eurų. Ir tuos 120 eurų jau galiu atiduoti atvažiuojančiam gydytojui.“
Kėdainių ligoninės direktorė Edita Vaškevičienė teigia, jog prie 3 tūkst. eurų „į rankas“ atlyginimo gydytojas papildomai gali užsidirbti dar nuo 30 iki 70 procentų. Tačiau ir tai medikų dažnai nevilioja.
O Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas žeria priekaištus ir dėl sveikatos apsaugos sistemoje vykdomos reformos: „Chirurgijos skyrių uždarys ar ne? Nežinau. O traumatologijos skyrių? Irgi nežinau. Aš, būdamas vadovu, to nežinau.“
Atvykęs į kaimą netapk kaimiečiu
Joniškio ligoninė šiuo metu ieško terapeuto, neurologo, skubiosios medicinos gydytojo. Siūlomas atlyginimas – 3 tūkst. eurų į rankas. Taip pat reikia ir kitų specialybių gydytojų, kai kurių – visu etatu, kai kurių – atvykstančių konsultuoti.
„Vadovas reiklus. Požiūrį į paslaugų standartus apibūdina frazė: „Atvykęs į kaimą netapk kaimiečiu.“
