Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo pažado Europos Komisijai (EK) pataisyti Alkoholio kontrolės įstatymą ir atlikti ES teisės aktus pažeidžiančius pakeitimus kuo įmanoma skubiau, situacija nepasikeitė. Vietoj pažado taisyti ES teisės normoms prieštaraujantį įstatymą, neteisėti jo reikalavimai keliami į poįstatiminius aktus. Tuo tarpu pačio įstatymo pataisymai strigę kabinetų labirintuose.
„Mano nuomone, visa situacija yra absurdiška. Ūkio ministerija Europos Komisijai Lietuvos vardu yra pareiškusi, kad pripažįsta, jog draudimai alkoholio kontrolės įstatyme pažeidžia ES teisę, raštiškai įsipareigojo šiuos draudimus atšaukti, tačiau daro priešingai. Šiuos draudimus perkelia į poįstatyminius teises aktus, įgyvendinančius ES teisei prieštaraujantį Alkoholio kontrolės įstatymą“, – teigia Lietuvos mažųjų aludarių asociacijos vadovė Lina Šileikienė.
Lietuvos mažų alaus daryklų asociacijai (MADA) gavus Europos Komisijos kontrolės tarnybos oficialų laišką, patikinantį, kad Lietuva pažeidimus pripažino ir įsipareigojo kaip įmanoma greičiau priimti reikalingus teisės aktus situacijai ištaisyti, tikėjosi, kad nežinomybė greitu metu bus išsklaidyta. Europos Komisijos atstovės paaiškinimu, Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektas Seimui turėtų būti pateiktas vėliausiai lapkričio pabaigoje.
Tačiau vietoj to, kad „atsakingos LR institucijos” pataisytų ES pamatinėms teisės normoms prieštaraujantį įstatymą, rengiamas ir artimiausiu metu Vyriausybei bus pateiktas kitas poįstatyminis aktas, tiesiogiai įgyvendinantis Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, ir į kurio projektą įtraukti tie patys ES teisei prieštaraujantys draudimai, kurios Lietuva Europos Komisijai įsipareigojo atšaukti.
Dar daugiau, Europos teisės departamentas dar rugsėjo pradžioje atkreipė Ūkio ministerijos dėmesį į tai, kad būtina apsvarstyti, ar tikslinga priimti kvestionuojamas nuostatas įgyvendinančius teisės aktus, o Teisingumo ministerija pasiūlė atidėti šių draudimų įgyvendinimą poįstatyminiuose teisės aktuose.
Iš karto po to, kai Lietuva pažeidimus pripažino, MADA atstovė VETO LT advokatų profesinės bendrijos advokato padėjėja Renata Jatužytė-Mulevičienė kreipėsi į atsakingą instituciją – Ūkio ministeriją, prašydama, kad būtų suteikta informacija apie Ūkio ministerijos oficialų susirašinėjimą su Europos Komisija ir prisiimto įsipareigojimo įgyvendinimą, tačiau tik spalio antroje pusėje Ūkio ministerijos atstovai raštu atsisakė suteikti prašomą informaciją, motyvuojant tuo, kad skundo nagrinėjimas – ikiteisminė pažeidimo tyrimo procedūra – nėra baigta,tyrimo išvadų bei su juo susijusios informacijos Ūkio ministerija viešinti negalinti:
„Išnagrinėję Jūsų 2012 m. rugsėjo 6 d. prašymą suteikti informacijos apie Europos Komisijai pateikto skundo Nr. CHAP(2012)01498 nagrinėjimą, informuojame, kad atsižvelgiant į tai, kad skundo nagrinėjimas – ikiteisminė pažeidimo tyrimo procedūra – nėra baigtas (šiuo metu dar vyksta susirašinėjimas su Europos Komisija), šio tyrimo išvadų bei su tuo susijusios medžiagos viešinti negalime“.
Tuo pačiu raštu ministerija pripažįsta, kad yra pareiškusi nuomonę, jog įstatymas pažeidžia ES teisės aktus ir įsipareigoja „artimiausiu metu“ parengti įstatymo projektą, kuris bus derinamas ir teikiamas Vyriausybei bei Seimui, bei savo įsipareigojimą parengti ir pateikti derinimui Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimą:
„Kaip Jus jau yra informavusi Europos Komisija, Ūkio ministerija yra pareiškusi poziciją, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (Žin., 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548) nuostatos, uždraudžiančios parduoti alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė nei 7,5 procento, taip pat šiuos gėrimus, išpilstytus į didesnę nei vieno litro tarą, gali pažeisti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnį ir abipusio pripažinimo principą. Todėl numatoma artimiausiu metu parengti atitinkamą Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuris teisės aktų nustatyta tvarka bus derinamas su suinteresuotomis institucijomis bei visuomene ir po to teikiamas svarstyti Vyriausybei bei Seimui. Su šiuo projektu turėsite galimybę susipažinti, kai jis bus pateiktas oficialiai derinti Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos (TAIS) Projektų registravimo posistemėje“.
Pasak L.Šileikienės, praėjus jau daugiau nei mėnesiui, negaudami jokios informacijos apie įstatymo projekto ir poįstatyminių aktų derinimą, MADA kreipėsi dar sykį.
Paklausti ar jau parengtas Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimas projektas ir kada bus baigtas pakartotinai rengiamas ir Vyriausybei teiktinas Vyriausybės nutarimo projektas, (į kurį taip pat perkeltos draudimus, kuriuos ta pati Ūkio ministerija įsipareigojo atšaukti), įgyvendinančios nuostatos, Ūkio ministerija atsiuntė MADA atstovei atsakymą, kad abu projektai yra „įstrigę“ ir „guli eilėje“, nes teisininkai dėl laiko stokos nespėja jų peržiūrėti.
Motyvuojant tuo, kad ministerijos teisininkai nespėja, projektai jau nebus siunčiami derinti (kaip pireš tai žadėta aukščiau cituotoje rašto ištraukoje), o iš karto bus pateikti Seimui ir Vyriausybei. Beje, be pažadėto derinimo teikiamame poįstatyminiame akte, pasirodo išlieka tie patys draudimai, kuriuos prieš mėnesį ministerija Europos Komisijai pažadėjo ištaisyti.
„Tai tiesiog mažų mažiausiai nesuprantama. Viena yra sakoma oficialiais raštais Europos Komisijai, mums ir kitiems rinkos dalyviams, tačiau daroma yra visai kas kita“, – teigia L.Šileikienė.
Mažųjų alaus daryklų asociacija neatmeta galimybės dar kartą kreiptis į Europos Komisiją bei savo teises ginti kitais būdais, jei iš tikrųjų į Vyriausybei pateiktą draudimus įgyvendinančio poįstatyminio teisės akto projektą šie draudimai bus perkelti.
„Pabandykite įsivaizduoti save mūsų vietoje. Įstatymas, kuris pripažintas prieštaraujantis vienoms iš pamatinių ES teisės normų ir atsakingos institucijos yra įsipareigojusios jį pataisyti, turi būti pataisytas iki oficialaus įsigaliojimo. Taigi nuo EK rašto gavimo „taisymams“ turime apie tris mėnesius laiko.Tačiau vietoj to, per pirmus du mėnesius gauname ne pataisymus, o tik poįstatyminį aktą, į kurį perkeliami tie patys „neteisėti“ draudimai. Matant kaip vystosi visas procesas, tikrai svarstome galimybę gintis visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis, net jei reiktų pakartotinio kreipimosi į Europos Komisiją“, – teigia L.Šileikienė.
Šis įstatymas kartu su poįstatyminiais aktais turi įsigalioti nuo ateinančiųjų metu sausio 1 dienos, o apie pažeidimus Ūkio Ministerija oficialiai žinojo jau nuo balandžio mėnesio. Tačiau nuo to laiko nėra jokių poslinkių, nors laiko vis mažiau, o aludarių nerimas vis auga.