„Tarnyba vykdo ikiteisminį tyrimą ir šiuo metu atlieka procesinį veiksmą. Kalba eina apie vieną Europos Sąjungos paramos lėšomis vykdytą projektą, kur minėta draugija dalyvavo kaip projekto partneris. Tyrimą vykdo Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdyba“, – 15min nurodė J.Argustas.
Kratos vyko keturias valandas. Po jų iš draugijos būstinės išėjo du dėžėmis su dokumentais nešini pareigūnai.
15min žiniomis, šios kratos gali būti susijusios su 2012-2015 metais draugijos vykdytu projektu, susijusiu su retų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonėmis. Didžiąją projekto vykdymo laikotarpio dalį draugijos pirmininkas buvo buvęs Seimo narys socialdemokratas Bronius Bradauskas.
Su juo pačiu trečiadienį susisiekti nepavyko.
Tyrimas pradėtas po Seimo nario skundo
Seimo narys „valstietis“ Kęstutis Mažeika 15min teigė, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo pradėtas po jo surašyto skundo.
Seimo narys teigia, į FNTT kreipęsis dar pernai spalį ir netrukus sulaukęs žinios, kad tyrimas vyks. Pasak jo, klausimų jam kilo po to, kai medžiotojai ir miškininkai ėmė skųstis miške pastatytais neaiškiais įrenginiais.
„Buvo invazinių rūšių invazijos reguliavimui miškuose įrengtos plėšrūnų gaudyklės tokios. Tokie vamzdžiai sukasti. Man žmonės pradėjo siųsti klausimus, kokie čia įrenginiai. Pasidomėjęs sužinojau, kad jie įrengti Aplinkos ministerijos projekto rėmuose, o iš tikrųjų juos įrenginėjo Medžiotojų ir žvejų draugija.
Pradėjus gilintis, paaiškėjo, kad niekas realiai neveikia, o sumos didžiulės. Tada kreipiausi į FNTT su klausimu, ar čia viskas tvarkoje, nes dar pamačiau draugijos ataskaitoje, kad to projekto rėmuose nusipirko ir automobilių, ir naktinio matymo prietaisų, optinių taikiklių, ir kitų galimai netinkamų priemonių už tą patį“, – nurodė K.Mažeika.
Projekto, skirto retų rūšių apsaugai ir invazinių rūšių gausos reguliavimui, vykdytojas buvo Aplinkos ministerija, o viena iš projekto partnerių – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija.
Projektas buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, bendrai projektui skirti daugiau nei 7 milijonai eurų, iš jų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai atiteko apie 3,5 mln. eurų.
Įtariama, kad nors draugija buvo projekto partnerė, pati dažniausiai paslaugų neatlikinėjo, o pirko paslaugas iš kitų asmenų. Taip pat už skirtas lėšas apsirūpino įvairia įranga, automobiliais. Ir taip galimai pasisavino dalį pinigų.
Projekto tikslas buvo pagerinti biologinės įvairovės būklę. Tam, kad būtų reguliuojama invazinių rūšių gausa, į pagalbą buvo pasitelkiami ir medžiotojai.
Oficialiai draugijos pateikiami duomenys rodo, kad šiuo metu ji turi dešimt automobilių, nors oficialiai joje dirba tik šeši asmenys.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas apie FNTT atliekamą kratą pasisakė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Jei turi kompetencijos – dalyvauji viešuose konkursuose, jei ne – nomenklatūrinių medžiotojų būrelyje! Be galo apmaudu, kad tokiais veiksmais kompromituojamas kilnus tikslas – prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo.
Dabartinė Aplinkos ministerijos vadovybė aktyviai bendradarbiauja ir teikia visą reikiamą informaciją ikiteisminį tyrimą pradėjusiems pareigūnams“, – parašė jis.
E.Tijušas: „Dokumentų kopijas pasidarė dar gruodį“
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas trečiadienį sakė tik iš 15min sužinojęs apie draugijoje daromas kratas. Tačiau jo nenustebino, kad FNTT gali dominti minėtas projektas. Draugijos vadovo teigimu, FNTT šiuo reikalu domisi ne pirmą kartą.
„Šitą žinau. Jie pas mus lankėsi dar prieš naujus metus, berods gruodžio mėnesį ne vieną kartą. Darė dokumentų kopijas, man tai žinoma“, – sakė E.Tijušas.
Tačiau jis kategoriškai neigė, kad įranga ir automobiliai buvo įsigyti piktnaudžiaujant.
„Automobiliai buvo nupirkti tam, kad tą projektą galėtume vykdyti. Jame viena iš užduočių buvo ypatingai sudėtingomis sąlygomis juodiesiems gandrams iškelti mažiausiai 150 dirbtinių lizdaviečių. Tai vyko vietovėse, į kurias bet kokia transporto priemone nepakliūsi. Įskaitant dar ir tai, kad kartu reikia nugabenti daugybę įrenginių, medžiagos. Darbai atlikti, įvykdyti, o transportas tam ir buvo naudojamas“, – aiškino jis.
E.Tijušas sako, kad draugija projektui įsigijo penkis visureigius „Volkswagen Amarok“. Šie automobiliai, pasak draugijos vadovo pavaduotojo, iki šiol naudojami, nes, pagal sutartį, juos buvo privaloma saugoti penkerius metus po projekto pabaigos.
Tik tai, kad oficialiai draugija nurodo turinti dešimt automobilių, E.Tijušui buvo staigmena.
„Dešimt? Iš kur jūs tai ištraukėte? Čia labai įdomu. Aš tikrai apie tai nieko nežinau. Kokie dar penki? Čia labai smalsu. Nežinau, kas ką fiksavo, bet realybėje yra tik šitie penki amarokai“, – sakė jis.
Automobilyje – dar neįteisinti lankai
Du automobilius „Volkswagen Amarok“ 15min fotografas Vidmantas Balkūnas trečiadienį užfiksavo stovinčius šalia draugijos būstinės, kurioje atlikta krata. Beje, viename jų matyti gulintis lankas su strėlėmis, nors medžioklė su lankais dar neįteisinta.
Kol kas šis siūlymas tik įregistruotas Seime. Tačiau Lietuvos miško žvėrių apsaugos siekianti organizacija „Baltijos vilkas“ jau parengė peticiją dėl nepritarimo lankų ir prožektorių įteisinimui ir ją per kelias dienas pasirašė 36 tūkstančiai žmonių.
