Lietuvoje egzistuoja 103 miesto statusą turinčios gyvenvietės, kartu jose yra keliasdešimt tūkstančių gatvių. Portalas 15min tyrinėjo jų pavadinimus – kokie pavadinimai pasitaiko dažniausiai, kokie yra įdomiausi, ką apie požiūrį į istoriją ir garbinamas asmenybes jie pasako.
Tai – antroji trijų dalių straipsnių ciklo dalis. Pirmojoje buvo aptarta, kokiais vardais pavadintų gatvių Lietuvoje apskritai yra daugiausia, trečiojoje bus pristatyta, kokie Lietuvos miestų gatvių pavadinimai yra įdomiausi, keisčiausi ir neįprasčiausi.
Populiariausi – Vytautas ir Žemaitė
Iš Lietuvos gatvių pavadinimų galima spręsti, kad labiausiai gerbtina istorinė asmenybė Lietuvoje – kunigaikštis Vytautas. Vytauto arba Vytauto Didžiojo vardu pavadintų gatvių Lietuvos miestuose yra net 75. Antroje vietoje – rašytoja Žemaitė. Lietuvos miestuose jos vardu pavadintos 59 gatvės. Trečioje – lakūnai Darius ir Girėnas (58 gatvės). Ketvirtoje – kunigaikštienė Birutė (54 gatvės). Penktoje – rašytoja, poetė Salomėja Nėris (47 gatvės).
Taip pat dešimtuke galima rasti kunigaikštį Kęstutį (44 gatvės), nepriklausomybės akto signatarą Joną Basanavičių (41 gatvė), kunigaikštį Gediminą (39 gatvės), himno autorių Vincą Kudirką (39 gatvės) ir poetą Maironį (38 gatvės).
Į antrąjį dešimtuką patenka poetas Julius Janonis (35 jo vardu pavadintos gatvės), rašytojas Petras Cvirka (35 gatvės), rašytojas Jonas Biliūnas (31 gatvė), karalius Mindaugas (27 gatvės), istorikas ir rašytojas Simonas Daukantas (25 gatvės), rašytojas ir švietėjas Motiejus Valančius (25 gatvės), poetas Kristijonas Donelaitis (23 gatvės), kunigaikštis Algirdas (23 gatvės), rašytojas Liudas Gira (19 gatvių) ir rašytojas Vaižgantas (19 gatvių).
Visus dvidešimtuko narius, išskyrus Darių ir Girėną, galima suskirstyti į tris kategorijas: senosios Lietuvos valdovai (Vytautas, Mindaugas, Kęstutis), tautinio atgimimo veikėjai (J.Basanavičius, V.Kudirka, Maironis, M.Valančius) ir rašytojai (Žemaitė, S.Nėris, K.Donelaitis, P.Cvirka). Tiesa, antroji ir trečioji kategorijos iš dalies persidengia.
Būtent kalbant apie rašytojus galima pastebėti aiškią tendenciją – rašytojai, kurių kūryba dėl politinių priežasčių vertinta ir girta sovietmečio metais, gatvių pavadinimuose dažniau šlovinami ir dabar. S.Nėris parašė poemą, garbinančią Josifą Staliną, ir vyko į Maskvą prašyti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį.
Į Maskvą vyko ir P.Cvirka bei L.Gira, aktyviai bendradarbiavę su okupacine SSRS valdžia, užėmę aukštas pareigas okupacinėse struktūrose. J.Janonis mirė 1907 m., būdamas vos 21 metų, bet sovietmečiu buvo aukštinamas dėl savo komunistinių pažiūrų ir priklausymo Rusijos socialdemokratų partijai.
Atkūrus nepriklausomybę, SSRS ir LTSR politinių veikėjų vardais pavadintų gatvių pavadinimai buvo pakeisti, tačiau daugelio menininkų, aukštintų režimo, vardais pavadintos gatvės liko. Tad dabar P.Cvirkos gatvių Lietuvoje yra beveik dvigubai daugiau negu Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kurio gatvių tėra 18, nors jį daugelis laiko vienu didžiausių visų laikų lietuvių kūrėjų.
Signatarų gatvių beveik nėra
Kitiems menininkams šioje srityje „sekasi“ dar prasčiau. Balio Sruogos gatvės tėra 8, Vinco Krėvės – 6, Vinco Mykolaičio-Putino – 4, nors „Altorių šešėlyje“, „Skirgaila“ ar „Dievų miškas“ daugeliui lietuvių yra žinomi geriau negu L.Giros ar J.Janonio kūryba. Žymiausio lietuvių išeivijos rašytojo Antano Škėmos gatvę Lietuvos miestuose apskritai terasime dvi – Vilniuje ir Kaune.
Nepriklausomos Lietuvos politiniai veikėjai, išskyrus J.Basanavičių, gatvių pavadinimuose taip pat beveik nėra įamžinti. Geras pavyzdys: devyniolikos vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signatarų (neskaitant Jono Basanavičiaus) vardais kartu sudėjus Lietuvos miestuose tėra pavadintos 43 gatvės.
Tai reiškia, kad daugelio jų vardais tėra pavadintos vos viena ar kelios gatvės Vilniuje ar jų gimtuosiuose miestuose. Trijų signatarų – Jurgio Šaulio, Kazimiero Stepono Šaulio ir Jokūbo Šerno – vardais pavadintų gatvių Lietuvos miestuose apskritai nėra.
Savo tarpukario prezidentams Lietuva taip pat nėra ypač dosni. Antano Smetonos vardo gatvių Lietuvos miestuose yra penkios. Kitų prezidentų – dar mažiau: Kazio Griniaus gatvės yra dvi, Aleksandro Stulginskio – trys. Panašiai ir su partizanų vadais: Jono Žemaičio gatvės yra dvi, Adolfo Ramanausko-Vanago – viena.
Ir komunarai, ir veteranai
Sovietmečio palikimo gatvių pavadinimuose esama ir daugiau. Lietuvoje taip pat yra 20 Melioratorių gatvių, 17 Kosmonautų gatvių, 11 Vytauto Montvilos, kuris buvo 1941 m. nacių sušaudytas komunistinis poetas, gatvių.
Sovietmečio pėdsakų galima užtikti ir kai kuriuose pavienių gatvių pavadinimuose. Štai Klaipėdoje vis dar rasime Paryžiaus komunos gatvę – taip vadinosi 1871 m. Paryžiaus gyventojų sukilimas.
Klaipėdoje ir Šilutėje yra ir Komunarų gatvės. Komunarais seniau buvo vadinami kovotojai už komunizmą. Lietuvos kontekste šis vardas ypač dažnai minimas kalbant apie keturis komunarus Rapolą Čarną, Kazį Giedrį, Juozą Greifenbergerį ir Karolį Požėlą – komunistus, kuriuos A.Smetona 1926 m. apkaltino perversmo rengimu ir nuteisė sušaudyti. O Kuršėnuose galima rasti ir vieno iš komunarų K.Giedrio vardu pavadintą gatvę.
Visagine vis dar egzistuoja Veteranų ir Tarybų gatvės, Tarybų gatvę rasime ir Biržuose bei Kybartuose: beje, Biržuose netoli nuo jos yra ir Sąjungos gatvė. Sedoje galima rasti Kolūkiečių gatvę. Dar ne taip seniai ji buvo ir Panevėžyje, bet 2016 m. pabaigoje buvo pervadinta į Uosių gatvę. O štai Žasliuose egzistuoja Pionierių gatvė.
Žiežmariuose ir Kuršėnuose egzistuoja Jurijaus Gagarino – pirmojo žmogaus kosmose, vieno didžiausių sovietinių didvyrių – gatvės. Tokią gatvę rasime ir Gruzdžių miestelyje Šiaulių rajone. Kybartuose ir Kuršėnuose vis dar rasime žymaus sovietų mokslininko Ivano Mičiurino gatves.
Šiauliuose egzistuoja sovietinio lakūno Valerijaus Čkalovo ir komjaunuolės Marytės Margytės vardais pavadintos gatvės. Nors dar 2015 m. miesto valdžia prakalbo apie šių gatvių pavadinimų pakeitimą, tai iki šiol neįgyvendinta.
Kelios gatvės Lietuvoje vis dar yra pavadintos vietinių tarybinių veikėjų ar II pasaulinio karo didvyrių garbei. Pavyzdžiui, Radviliškyje rasime Vaclovo Bernotėno – 16-osios Lietuviškosios divizijos karininko, kapitono, SSRS didvyrio gatvę. Tiesa, jos šiemet turėtų nebelikti: ją ketinama pervadinti Tėvo Stanislovo gatve.
Varėnoje yra ilgamečio rajono vykdomojo komiteto pirmininko Zenono Voronecko vardu pavadinta gatvė. Kupiškyje ilgai egzistavo komunistinio judėjimo aktyvistų Povilo Pajarskio ir Broniaus Žekonio vardais pavadintos gatvės: visgi 2017 m. pabaigoje šios gatvės buvo pervadintos į Alyvų ir Šimtmečio.
O, pavyzdžiui, Kalviškių miestelyje Vilniaus rajone, Lietuvai įstojus į Europos sąjungą, Tarybų gatvė buvo tiesiog pervadinta į Europos Tarybos gatvę.
Jei pas jus gyvenvietėje yra arba dar neseniai buvo su sovietmečiu siejamų asmenų vardais pavadintų gatvių – kviečiame pranešti teksto autoriui el. paštu u.antanavicius@15min.lt.
