Stendai praeivių žvilgsnius traukia ir Lietuvos valstybės kontūrą primenančiu piešiniu, kuriame daugelio lietuviškų miestų ir miestelių pavadinimai skamba skandinaviškai: Vilniusholm, Kaunesborg, Panevėžvijk, Tauragen, Skuodasvik, Klaipėdinborg, Marijampolisk, rašo „Lietuvos rytas“.
Ant konkurso „Padovanok Lietuvai viziją“ plakato – ir „Litauenske“ pavadintos šalies žemėlapis, ant kurio nupiešta šalia švediško „Volvo“ automobilio stovinti porelė su vikingų kepurėmis.
Opozicijos atstovas – Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, Seimo narys Algirdas Butkevičius vadino plakatą „tautiečių žeminimu“ ir įžeidimu.Plakato rengėjai klausia, ar praeivis turi geresnį planą, ir ragina parašyti savo viziją, kaip Lietuvai toliau gyventi ir ką pakeisti. Dar toliau skelbiama, kad renginį globoja prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Vilniaus gatvėse kalbinti žmonės spėliojo, jog šiais reklaminiais plakatais norima atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje daug švediškų bankų arba į didelį protų nutekėjimą. Kai kurie praeiviai piktinosi, kad kažkuri radikaliai nusiteikusi partija ragina atiduoti valdžią užsieniečiams.
Beveik niekas nesuprato, kad tai – idėjų konkursas. Tiktai vienas dailininku prisistatęs vilnietis aiškino, kad gera reklama turi provokuoti.
Opozicijos atstovas – Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, Seimo narys Algirdas Butkevičius vadino plakatą „tautiečių žeminimu“ ir įžeidimu.
„Atrodo, kad esame neišsilavinę, neišsimokslinę, nekompetentingi patys valdyti savo valstybę“, – piktinosi jis.
„Tai – labai pavojinga reklama. Formaliai ji laužo Lietuvos Konstituciją, nes siūlo atiduoti valstybingumą kitai šaliai“, – aiškino Seimo narys konservatorius Julius Dautartas.
J.Dautartas mano, kad plakato idėja kilo iš populiaraus anekdoto – siūloma skelbti karą turtingai valstybei ir iškart pasidavus išspręsti savo ekonomines problemas.
Sociologo Vlado Gaidžio nuomone, būtų kur kas blogiau, jei reklamoje taip būtų pavaizduota priklausomybė ne nuo Skandinavijos, o nuo Rusijos, Vokietijos arba Lenkijos: „Man atrodo, kad Lietuva nuo Danijos, Suomijos ir Norvegijos nenukentėjo. Istorinėje atmintyje nebeliko ir karo su Švedija, nes jis vyko seniai. Todėl gal ir galima į tai žiūrėti kaip į humorą“, – kalbėjo sociologas.
Tirdamas Lietuvos gyventojų nuomones sociologas sako įsitikinęs, kad lietuviai nebijo arba beveik nebijo fizinės okupacijos. Bet didelė dalis žmonių Lietuvoje purtosi ekonominės priklausomybės.
„Smagi reklama. Man labai patiko. Ji turėtų būti juokinga ir lietuviams“, – sakė trejus metus Lietuvoje gyvenantis danas Stefanas Anbro, dėstantis Vilniaus universiteto Skandinavistikos centre.
Smagi reklama. Man labai patiko. Ji turėtų būti juokinga ir lietuviams, – sakė trejus metus Lietuvoje gyvenantis danas Stefanas Anbro.Gyvendamas Vilniuje jis nuolatos susiduria su nuomone, kad Skandinavijoje viskas gerai, o Lietuvoje – viskas blogai. „Kartais man atrodo, kad lietuviams tiesiog patinka taip galvoti“, – stebėjosi jis.
S.Anbro pralinksmino ir plakato žemėlapyje surašyti lietuviškų miestų pavadinimai su skandinaviškomis priesagomis. Jis ketina juos vartoti kalbėdamas lietuviškai.
Lietuvoje 6 metus gyvenantis švedų žurnalistas ir dokumentinių filmų kūrėjas Jonas Ohmanas įsitikinęs, jog ši reklama atkreipia dėmesį į Lietuvos valstybės valdymo krizę: „Kaip švedas, žinau, ką reiškia, kai valdžia dirba taip, kaip turi dirbti, kai žmonės valdžia pasitiki ne šiaip sau, o korupcijos beveik nėra. Tuo tarpu Lietuvoje, atrodo, vyksta atvirkštiniai reiškiniai“.
J.Ohmano nuomone, Skandinavijos ir Lietuvos santykiai pamažu įgauna naujas formas – to anksčiau nebuvo. Gal ši reklama bando užsiminti ir apie tai.
Anot prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovo spaudai Lino Balsio, šalies vadovė pritaria idėjai, kad Lietuvai reikia kuo daugiau vizijų, bet nei už tų plakatų turinį, nei už jų vietą prezidentūra nėra atsakinga.
„Prezidentė remia vizijų kūrimą ir globoja renginį, kuris skatina žmones svarstyti, kaip Lietuvoje reikėtų pagerinti gyvenimą, kokia turėtų būti jos ateitis. Girdėjau, kad bandoma informaciją pateikti ekstravagantiškai ir neįprastai. Be to, norima atkreipti žmonių dėmesį, kad yra neprotingų idėjų, kaip antai tuose plakatuose, ir pakviesti siūlyti savo vizijas“, – sakė L.Balsys.
Pirmieji stendai, reklamuojantys konkursą „Padovanok Lietuvai viziją“, pasirodė rugpjūčio pabaigoje. Plakato autoriai – trys laisvai samdomi kūrėjai. Plakatai buvo spausdinami Lenkijoje.
Konkursą organizuoja viešoji įstaiga Pilietinės minties institutas, leidžiantis savaitraštį „Atgimimas“. Konkurso prizų fondas – 15 tūkst. litų.
