Labiausiai nukentėjo Panevėžio regioninio padalinio teritorijoje esantys miškai, kuriuose tvarkomas kiekis siekia 18 tūkst. m³, dideli kiekiai išversti Kuršėnų RP – daugiau nei 4 tūkst. m³, Šalčininkų RP – daugiau nei 3 tūkst. m³, Dubravos RP – beveik 3 tūkst. m³ ir Raseinių RP – virš 2 tūkst. m³.
„Pastaraisiais metais audros tapo kiekvienos vasaros miškininkų iššūkiu šalia miškų apsaugos nuo gaisrų ir kenkėjų, o liepą stebėjome ne vieną gamtos stichiją. Per visą praėjusį mėnesį valstybiniuose miškuose tvarkomas kiekis sudaro 60 tūkst. m³, šiuo metu miškininkai intensyviai šalina audros padarinius“, – teigia VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Bendradarbiaujant su ugniagesiais ir kelininkais, pirmiausia po audros pašalinti ant kelio užvirtę medžiai ir pavojingi medžiai, kurie kelia grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei. VMU teikia prioritetą kuo skubesniam pažeistų medžių pašalinimui iš miško, kad nesusidarytų tinkama terpė kenkėjams daugintis ir plisti.
Audra savo pėdsakus paliko kai kuriuose lankytojų pamėgtuose rekreaciniuose objektuose miškuose – tokias vietas miškininkai stengiasi apžiūrėti ir sutvarkyti nedelsiant. Medžiai virto ant urėdijos prižiūrimo Varnikų pažintinio tako, Dubravos rezervatinėje apyrubėje, ant dviračių takų, apgadino poilsiavietėse esančias pavėsines, miško baldus. Pašilių stumbryne apgadinta tvoros, juosiančios teritoriją, kurioje gyvena stumbrai, atkarpa, – ji nedelsiant sutvarkyta, lankytojai gali saugiai lankyti stumbryną.
Neretai po audrų medžių šaknys būna išjudintos ir užtenka didesnio vėjo medžiui išversti – tai būdinga lapuočiams medžiams. Tokie atvejai gali būti pavojingi miško lankytojams. Šiuo metu žmonės gali lankytis miškuose, tačiau rekomenduojama išlaikyti budrumą.
Miškininkų teigimu, didžiulės audros, išvartančios po kelis šimtus tūkstančių kubinių metrų medžių, pasikartodavo maždaug tik kas dešimtį metų, tačiau pastaruoju metu šis gamtos reiškinys kartojasi vis dažniau.
Primename, 1993 m. sausio 12 d. vėtra išvertė apie 700 tūkst. m³ medienos. Būtent po šių vėjavartų kilo masinė žievėgraužio tipografo invazija.2005 m. sausio 8–9 d. uraganas „Ervinas“ išvertė apie 600 tūkst. kietmetrių medienos (tai sudarė net 12 proc. metinių kirtimo apimčių). Švedijoje uraganas nuniokojo 75 mln. kietmetrių (90 proc. metinių kirtimo apimčių), Latvijoje 7,4 mln. m.³ (60 proc. metinių kirtimo apimčių).
2010 m. rugpjūčio 8–9 d. škvalas išlaužė ir išvertė apie 900 tūkst. kietmetrių. Labiausiai nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškų urėdijos (Dubravos, Valkininkų, Prienų, Varėnos, Kauno, Trakų). Siekiant išvengti medienos kokybės praradimo ir užkertant kelią medienos kenkėjų plitimui, labiausiai nukentėjusių nuo audros miškų urėdijų miškuose buvo pasitelkti papildomi medienos ruošos rangos darbų pajėgumai bei miškininkų pagalba.
Padariniai buvo likviduoti per 6 mėnesius. Po 2019 m. kovo mėnesį praūžusios audros „Laura“ buvos suskaičiuota daugiau kaip 205 tūkst. m³ išverstų, išlaužytų medynų kiek didesniame nei 2,5 tūkst. ha miško plote. Tai beveik tiek pat, kiek sudaro bendras Kauno ir Šiaulių miestų plotas.
