Tokia informacija Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje trečiadienį pasidalijo mokslo institucijų atstovai, taip pat pateikę sėkmingus verslo ir mokslo institucijų bendrų projektų pavyzdžius.
KTU rūpinosi aplinkos tarša
Vieną iš tokių paminėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) Nacionalinio inovacijų centro direktorius Edmundas Šalna. Aukštoji mokykla kartu su trąšas gaminančia Kėdainių bendrove „Lifosa“ atliko eksperimentą: pritaikė technologiją ir perdirbo įmonėje gamybos metu susidarančią cheminę medžiagą – silikagelį – kuri kaupiama sąvartynuose, o taip teršiama aplinka.
„Mano galva, turime nemažai sutarčių – apie 400, – sako E.Šalna, – viena iš sėkmingų [...] pasirašyta tarp KTU ir AB „Lifosa“.
Tendencija, kai Lietuvos, o ne užsienio kapitalo įmonės kreipiasi į mokslininkus pagalbos, yra dažnesnė. Inovacijų centras, jo atstovo teigimu, atlieka vertėjo funkciją ir padeda šių skirtingų sričių atstovams susikalbėti.
R.Valiokas: orientuojamės į mediciną
Tą pačią funkciją teigia atliekantis ir dr. Ramūnas Valiokas, Fizinių ir technologijos mokslų centro Nanoinžinerijos skyriaus vadovas. Anot jo, tenka vertėjauti ne tik mokslininkams ir verslininkams, bet ir skirtingų tyrimų sričių atstovams, pavyzdžiui, medikams ir chemikams.
„Technologijos gimsta mokslų sandūroje, – sako jis. – Nežiūrint mokslo technologijų pažangos, bendruomenės lieka atskiros.“
Šįmet mokslo centras kartu su Lietuvos ir Suomijos įmonėmis vykdo projektą, kuriuo bandoma sukurti sintetinius žmogaus akies ragenos pakaitalus. Juos galima būtų panaudoti atrenkant ir bandant akių vaistus.
Anksčiau užsakymų iš klinikų farmacijos srityje neturėjome.
Šis pavyzdys pagrindžia R.Valioko teiginį, kad mokslų centras, kooperuodamasis su verslu, vis labiau orientuojasi į eksperimentus ir medicinos bei farmacijos sritis.
„Anksčiau užsakymų iš klinikų farmacijos srityje neturėjome“, – pripažįsta Fizinių ir technologijos mokslų centro, kuris šįmet verslui suteikė apie 50 paslaugų, atstovas.
VGTU taisė potvynių žalą
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Civilinės inžinerijos mokslo centro direktorius dr. Šarūnas Skuodis pasakoja apie šiuo metu Rusijos pasienyje vykdomą projektą. Ten netoli Nemuno stovinčio muitinės pastato pamatai kiekvieną pavasarį atlydžio metu šlampa ir ỹra.
„Labai baisu, kad viskas gali būti nuplauta. Kitas baisus dalykas – ledonešis“, – nuogąstauja Š. Skuodis.
Sprendžiant šią problemą, VGTU pasiūlė išbandyti pirmąjį kartą Lietuvoje taikomą technologiją – geopolinius pamatus, kurie sutvirtintų pastato konstrukciją.
„Beveik per 4 mėnesius sudėta apie 2000 polių“, – rezultatais dalijasi aukštosios mokyklos atstovas.
LEI padėjo išvengti ekologinės katastrofos
Lietuvos energetikos institutas (LEI) kartu su inžinerinių konsultacijų įmone „Sweco“ vykdo Kuršmarių ir Baltijos jūros vandens balanso bei ekosistemos tyrimus.
„Paskaičiavimai leidžia apsisaugoti nuo ekologinės katastrofos“, – tyrimų naudą apibūdina dr. Rimantas Levinskas, Lietuvos energetikos instituto Nacionalinio atviros prieigos ateities energetikos technologijų mokslo centro vadovas.
Tyrimai padėjo apibrėžti saugias laivybos sąlygas, reikiamų molų ir krantinių statybą, kad plečiant uostą saugomos teritorijos patirtų mažiausią galimą poveikį.
VU veržiasi į užsienį
„Šiais metais labiausiai noriu pasidžiaugti ilgalaike mokslo ir verslo bendradarbiavimo istorija [...] – daktaro Lino Mažučio [...] pasiekimais“, – teigia Monika Kavaliauskė, Vilniaus universiteto Intelektinės nuosavybės valdymo ir komercinimo skyriaus vedėja.
Linas Mažutis yra labai jaunas mokslininkas, [...] tačiau per pastaruosius kelerius metus su Harvardo universitetu padarė du išradimus ir šių išradimų pagrindu įsisteigė dvi kompanijos.
„Linas Mažutis yra labai jaunas mokslininkas, [...] tačiau per pastaruosius kelerius metus su Harvardo universitetu padarė du išradimus ir šių išradimų pagrindu įsisteigė dvi kompanijos.
Abi jos sėkmingai vystosi“, – teigia M.Kavaliauskė.
Šįmet L.Mažutis taip pat pradėjo vykdyti tyrimus, užsakytus Danijos įmonės „Symphogen“, kuriančios vaistus nuo vėžio.
„Mums džiugu, kad jauni žmonės sugeba vystyti tokį mokslą, kuris realiai konkuruoja pasauliniu lygiu, sugeba dirbti su tarptautinėmis kompanijomis ir pritraukti kitus jaunus žmones.
Lino technologija labai paprasta tuo, kad ji leidžia daryti tyrimus ne visoje laboratorijoje, o viename skysčio lašelyje. Tai reiškia, kad ji labai plačiai pritaikoma“, – dėsto VU atstovė ir užsimena, kad L.Mažučio mikroskysčių technologija taikoma ir Latvijoje.
Humanitariniai ir socialiniai mokslai atsilieka
Anot Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovo Kęstučio Šetkaus, užsienio įmonių susidomėjimas moksliniais tyrimais Lietuvoje auga, tačiau ne visos mokslinės sritys sulaukia vienodo verslininkų dėmesio.
„Šiemet visoms mokslo ir studijų institucijoms skyrėme 1 mln. eurų, tačiau iš 26-ių institucijų priemone sugebėjo pasinaudoti ir įrodyti, kad geba bendradarbiauti su verslo sektoriumi, tik 14, – teigia valstybinės institucijos vadovas. – Daugiausiai lėšų iš verslo gauname technologiniams ir fizikiniams mokslams, gerokai atsilieka humanitariniai ir socialiniai mokslai.“
Nuo kitų metų agentūrai įgyvendinant „Inovacinių čekių“ priemonę, organizacijos vadovas tikisi, kad situacija keisis.
„Tai priemonė, kuri padės verslui kontaktuoti su mokslu“, – teigia K.Šetkus.
Vieno „Inovacinio čekio“ vertė sieks iki 1000 eurų. MITA planuoja išdalyti 25 tūkst. tokių čekių.
