Eurostato duomenimis, užpernai vidurinį ir aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą turėjo 92,3 proc. 25–64 metų amžiaus Lietuvos moterų. Tai yra aukščiausias rodiklis ES.
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 1 mln. 739 tūkst. moterų, arba 234 tūkst. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 53,6 proc. visų gyventojų, 100 vyrų teko 116 moterų.
Užpernai vidutinis moterų amžius buvo 41,8 metų, o vyrų – 36,7 metų.
2009–aisiais vidutinis pirmą kartą ištekėjusių moterų amžius Lietuvoje buvo 26,2 metų, pirmą kartą gimdančių – 25,5 metų. Vidutiniškai moteris pagimdo 1,55 vaiko. Beveik kas trečias kūdikis gimsta santuokos neįregistravusiems tėvams.
Lietuvoje moterys gyvena vidutiniškai 11 metų ilgiau nei vyrai. 2009 metais moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 78,6, vyrų – 67,5 metų.
2010–2011 mokslo metų pradžioje universitetuose ir kolegijose moterys sudarė 59 proc. visų studentų. Didžiausią studijuojančiųjų dalį (74 proc.) moterys sudaro Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus dailės akademijoje.
Populiariausios studijų sritys tarp moterų tebėra socialinės paslaugos – 90 proc. jas studijuoti pasirinkusiųjų sudarė moterys, sveikatos priežiūra – 86, humanitariniai mokslai – 77, žurnalistika – 76, pedagogika – 75 procentai.
2010 metais aukštąjį išsilavinimą įgijo 21,8 tūkst. moterų, arba 65 proc. visų absolventų.
Užpernai moterys sudarė 69 proc. baigusiųjų antrąją studijų pakopą ir įgijusiųjų magistro kvalifikacinius laipsnius. Praėjusiais metais daktaro mokslo laipsnį įgijo 216 moterų (58 procentai).
Statistikos departamento atlikto daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų profesinės veiklos statistinio tyrimo duomenimis, 2009 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 4,2 tūkst. daktaro mokslo laipsnį turinčių moterų ir 5,4 tūkst. vyrų.
Kaip rodo Statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenys, pernai 15–64 metų amžiaus moterų užimtumo lygis buvo 58,7 proc., vyrų – 56,8 procento.
2010 metais darbo neturėjo 118,8 tūkst. moterų ir 172,4 tūkst. vyrų. Moterų nedarbo lygis buvo 14,4 proc. ir per metus išaugo 4 procentiniais punktais, vyrų – 21,2 proc. ir per metus išaugo 4,2 procentinio punkto.
2010 metais moterys sudarė 40,6 proc. visų vadovų – teisės aktų leidėjų, vyresniųjų valstybės pareigūnų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų vadovų.
2009 metais šalies ūkio pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą, privalomąjį socialinį draudimą, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis sudarė 15,3 procento. Moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis užpernai sudarė 11,38 lito, vyrų – 13,43 lito.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis privačiajame sektoriuje buvo žymiai didesnis negu valstybės sektoriuje ir 2009 metais sudarė 20,5 procento, valstybės sektoriuje – 13,1 procento.
Ketvirtąjį 2010 metų ketvirtį moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 1969 litus, valstybės sektoriuje – 2107, o privačiajame sektoriuje – 1829 litus.
Moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis ketvirtąjį 2010 metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju, padidėjo.
