Tarptautiniame EBPO finansinio raštingumo tyrime dalyvavo daugiau negu 6 tūkst. penkiolikmečių iš 300 Lietuvos mokyklų. Jie atsakinėjo į klausimus apie taupymą, investavimą, kreditus, internetinę bankininkystę ir kitas finansines paslaugas. Tarp 15 tirtų šalių Lietuva dalinosi 11-12 vietą.
Pasak švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, tokiu rezultatu džiaugtis tikrai nederėtų. Jos teigimu, dėl žemo paauglių finansinio raštingumo kalta ir mokykla.
„Šiandien finansinis raštingumas mokykloje yra, tačiau jis vykdomas nenuosekliai. Yra kelios pamokos devintoje klasėje, šiek tiek pamokų 11-12 klasėje. Tai ir atspindi tokie rezultatai, kuriais negalime džiaugtis“, – tyrimo rezultatus komentavo J.Petrauskienė.
Vis dėlto, kaip teigia „TV3 žinios“, Vyriausybė atskirų finansų pamokų mokyklose įvesti neketina: planuoja integruoti finansinių žinių dėstymą į skirtingų dalykų pamokas nuo 1 iki 12 klasės. Apie paskolas, palūkanas, investavimo rizikas Vyriausybė žada mokyti ir senjorus specialiuose interneto portaluose.
„Finansinis raštingumas šiandien yra neatsiejama raštingumo dalis. Jei tu būsi finansinis analfabetas, dovanokit, bet tau nėra vietos moderniame pasaulyje. (...) Mes gi žinome, kaip elgtis prie stalo, kad einant valgyti reikia nusiplauti rankas. Tokios elementarios žinios turėtų būti susijusios ir su finansinėmis pagundomis, finansiniais instrumentais“, – tyrimo rezultatus komentavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
