„Generalinė prokuratūra neturi oficialios informacijos apie Šengeno šalių, šiuo atveju – Suomijos, paaiškinimus dėl M.Golovatovo arešto orderio vykdymo. Pažymėtina, kad M.Golovatovą sulaikius Austrijos Respublikoje abejonių dėl asmens tapatybės nekilo“, – BNS atsakė Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyrius.
Vidaus reikalų ministerija pateikė tik bendro pobūdžio informaciją, bet atsisakė atsakyti į klausimus konkrečiai dėl M.Golovatovo, nes jie susiję su ikiteisminiu tyrimu, o tokius duomenis gali atskleisti tik prokuroras.
Suomijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad „Šengeno informacinės sistemos (angl. SIS warrant) orderis Golovatovui nesukėlė perspėjimo ties išorinėmis Šengeno erdvės sienomis, nes M.Golovatovo vardas buvo įrašytas į Šengeno informacinę sistemą pagal kitokią rašybą nei yra jo pase ir ambasados Maskvoje išduotoje vizoje“.
„Suomijos pasienio punktuose trečiųjų šalių piliečiai visada patikrinami Šengeno informacinėje sistemoje, kuri parodo, ar asmens vardas pase sutampa su vardu Šengeno informacinėje sistemoje“, – sakoma URM pranešime spaudai.
Ministerija taip pat nurodė, kad Šengeno viza M.Golovatovui buvo išduota 2009 metais, kai Šengeno informacinėje sistemoje nebuvo duomenų apie jo paiešką. Šengeno vizą M.Golovatovui Suomija panaikino trečiadienį.
Lietuvos vidaus reikalų ministerijos Protokolo ir viešųjų ryšių skyrius BNS paaiškino, kad vadinamasis Šengeno informacinės sistemos orderis (SIS warrant) yra į Šengeno informacinę sistemą įvedamas perspėjimas dėl asmens ar daikto, kurį turi matyti Šengeno erdvės valstybių narių kompetentingos institucijos.
Į SIS sistemą įvedami perspėjimai dėl asmens paieškos už nusikaltimo padarymą, užsieniečių, kuriems draudžiama įvažiuoti į Šengeno erdvę, dingusių asmenų paieškos, dėl asmenų, kurie teisminių institucijų šaukiami dėl baudžiamųjų bylų (duoti parodymus ir pan.), dėl asmenų ar automobilių, dėl kurių būtina surinkti informaciją (jiems kertant sieną ar kitais sustabdant), dėl ieškomų automobilių ir kito turto.
„Dėl M.Golovatovo buvo įvestas svarbiausias perspėjimas – perspėjimas, kad šis asmuo yra ieškomas dėl nusikaltimo padarymo“, – BNS nurodė ministerija.
Pasak jos, Europos arešto orderio ir SIS perspėjimo santykis yra toks, kad įvedimas į SIS sistemą perspėjimo dėl asmens paieškos suimti ir išduoti vyksta Europos arešto orderio pagrindu.
Lietuvoje už perspėjimų apie ieškomus už nusikaltimus asmenis įvedimą į SIS sistemą atsakingas paieškos iniciatorius. Tačiau perspėjimas automatiškai neatsiranda SIS sistemoje, nes Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba patikrina perspėjimo teisėtumą, duomenų atitikimą Europos arešto orderio duomenims (kurį pagal kompetenciją išduoda Generalinė prokuratūra arba Teisingumo ministerija) ir tada leidžia perspėjimui atsirasti SIS sistemoje, sakoma VRM komentare.
M.Golovatovas Lietuvoje įtariamas nusikaltimais žmoniškumui. Tarp pateiktų įtarimų – ir 14 žmonių žudynės 1991 metų sausio mėnesį, kai sovietų kariai šturmavo Vilniaus televizijos bokštą, kurį buvo susirinkusi ginti beginklių žmonų minia.
Austrija praėjusią savaitę buvo trumpam sulaikiusi M.Golovatovą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį, bet nepraėjus nė parai paleido, taip sukeldama Lietuvos pasipiktinimą. Netrukus po to spaudoje pasirodė pranešimų, kad M.Golovatovas yra ne kartą įvažiavęs į kitas Šengeno erdvės šalis, įskaitant Suomiją.
