Lietuvos paštas yra atskaitingas Susisiekimo ministerijai, jos vadovai nenoriai kalba apie šios bendrovės ateitį. Tiesa, susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas neslepia, kad pašto privatizavimas nėra tabu, visgi šiuo metu svarbiausia yra bendrovę atgaivinti.
„Pašto yra ruošiama strategija ir pagal Vyriausybės programą ją numatyta paruošti iki 2010 metų antro ketvirčio. Ten bus numatyti visi veiksmai, ir dėl pašto privatizavimo, ir kitų veiksmų. O šiuo metu yra imamasi visų priemonių, kad paštas veiktų efektyviau, nei veikė iki šiol“, – sakė viceministras.
Lietuvos paštas skelbia parduodantis nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė siekia per 8,2 mln. Lt. Be to, dar pavasarį kalbėta apie atokiuose kaimuose įsikūrusių pašto poskyrių naikinimą bei „kilnojamų“ poskyrių įkūrimą.
Šiuo metu yra imamasi visų priemonių, kad paštas veiktų efektyviau, nei veikė iki šiol, – sakė R.Vaštakas.Taip pat bendrovė ieško investuotojo finansinėms paslaugoms teikti. Tam įkurta dukterinė įmonė – AB „Lietuvos pašto finansinės paslaugos“. Jei atsirastų investuotojas, jam siūloma įsigyti 49 proc. šios bendrovės akcijų. Šiam konkursui paraiškas galima teikti iki rytdienos popietės. Įdomu tai, kad šios bendrovės įstatinis kapitalas yra 10 tūkst. Lt, o konkurso dokumentų išdavimo mokestis taip pat yra 10 tūkst. Lt.
Viceministras taip pat paminėjo, jog kuriama elektroninės pašto paslaugos – vadinamosios „e-delivery“ – kūrimas. Taip pat vykdomi bendrovės struktūriniai pakeitimai, veiklos optimizavimas.
Visa tai esą daroma siekiant ištraukti paštą iš nuostolių.
Ketino imti 14 mln. Lt paskolą
Tačiau viceministras nepaminėjo Lietuvos pašto planų imti 14 mln. Lt ilgalaikę paskolą, kurią ketinta panaudoti sklypui Pašto pervežimo centrui pirkti ir jo statybai finansuoti.
Paties Lietuvos pašto atstovai daugiau detalių apie šią paskolą negalėjo pateikti – tik tai, kas parašyta konkurso sąlygose. Nei apie palūkanas, nei apie šaltinius, iš kurių ketinama paskolą grąžinti, sąlygose nerašoma. „Konkurso procedūros neužbaigtos, tad pakomentuoti daugiau šia tema galėsime tik joms pasibaigus“, – tokį atsakymą į 15min.lt klausimus antradienį atsiuntė Lietuvos pašto Komunikacijos skyriaus viršininkė Jurgita Surplienė.
Tuo tarpu susisiekimo viceministras, naujienų portalo 15min.lt paklaustas apie šią paskolą, pareiškė, kad jos imti nebeketinama. „Šiandien nebeimame kredito. Tie ketinimai, kurie buvo numatyti pernai, yra sustabdyti, tokių ketinimų paštas neturi, – sakė R.Vaštakas. – Kredito esmė yra sklypo pirkimas, ir (pervežimo centro) statymas. Bet ten sklypui vos užtektų tų pinigų. Kadangi šiandien galima rasti žymiai pigesnių patalpų, jau iškart paruoštų įrangos pastatymui, tai mes paprašėme administracijos vadovo, kad jis peržiūrėtų galimybės, paieškotų alternatyvų.“
Viceministro teigimu, paskola ateityje dar gali būti imama, tačiau nebe sklypui, o pervežimo centro įrangai pirkti. „Centras reikalingas ir jis bus. Kokia forma ir kurioje vietoje – kita tema“, – sakė jis.
Tai, kad viešasis konkursas ilgalaikei 14 mln. Lt paskolai gauti nutrauktas, trečiadienį patvirtino jau ir Lietuvos pašto atstovė J.Surplienė. „Šiandien Viešųjų pirkimų tarnybai įteiktas kreipimasis dėl konkurso nukėlimo“, – trečiadienį 15min.lt sakė J.Surplienė. Nei iki kada konkursas nukeltas, nei tokio sprendimo priežasčių ji nekomentavo.
Paštininkai pavargę
Pašto darbuotojai skundžiasi tuo, kad jiems tenka dirbti 6 dienas per savaitę. Susisiekimo viceministras teigė, kad vienas šios problemos sprendimo būdų galėtų būti „slenkančio grafiko“ įvedimas.
„Lietuvos pašto vadovybė turi suderinti mažiausiai trijų grupių interesus. Viena grupė – yra gyventojai, kurie nori gauti laikraščius ir laiškus, taip pat ir šeštadieniais. Antra grupė – leidėjai, kurie informuoja visuomenę. Ir trečia dalis – darbuotojai, kurie tas paslaugas teikia. Reikia atsižvelgti į visų trijų grupių interesus ir ieškoti sprendimo“, – sakė R.Vaštakas.
Jo nuomone, pašto skyriai galėtų dirbti 5 dienas per savaitę, o laikraščių pristatymas šeštadieniais galėtų būti vykdomas slenkančiu grafiku. Tačiau jis pabrėžė, kad tai dar turi būti suderinta su pačiais darbuotojais.
