Naujajame pašto ženkle pavaizduoti vėjų rožė ir kurėnas. Vėjų rožė – tai žvaigždės formos figūra, kurios spinduliai rodo vėjo kryptis. Įprastai tai būna 32 geografinės kryptys, prie kurių kartais surašomi ir tos vietovės vėjų pavadinimai.
Anot autoriaus, pašto ženklo piešinio idėja siejasi su senovinių lietuviškų vėjų pavadinimais, kuriuos ypač dažnai naudojo Kuršių marių žvejai. Audenis, launagis, žiemelis, ožinis, pilvinis – vos keli išradingi ir plačiai vietinių naudoti vėjų pavadinimai, kurie dažniausiai buvo skirstomi pagal jų kryptį. Būtent vėjų rožė šiame piešinyje ir tapo simboliniu lietuviškų vėjų pavadinimų akcentu, priderintu prie kurėno – iki XX a. vidurio Kuršių mariose kasdien naudoto dvistiebio, plokščiadugnio, burinio laivo, kurio pagrindinė varomoji jėga buvo vėjas.
Kurėnus dažniausiai naudojo kuršininkai žvejai, gyvenę Rytprūsių, vėliau Lietuvos pamario, įskaitant Kuršių neriją gyvenvietėse iki XX a. vidurio. Pamario gyventojams kurėnas buvo vienas svarbiausių buities atributų: jais plaukdavo žvejoti, gabendavo prekes ir gyvulius, taip pat kurėnus naudojo kaip keleivinio transporto priemones. Kurėnais plaukiodavo ne tik mariomis, bet ir jūra. Unikalių įvairių tipų plokščiadugnių, mažos grimzlės kurėnų, pritaikytų sekliam marių vandeniui, iki karo pamario kaimuose buvo šimtai, bet Antrajam pasauliniam karui einant į pabaigą ir pokariu išsikėlus seniesiems žvejams kuršininkams, naujakuriai jų nebevertino, nestatė, o senieji laiveliai supuvo.
Tai jau trečiasis pašto ženklas Lietuvos jūrinės istorijos tema – pernai Lietuvos paštas išleido pašto ženklą laivui „Sūduvis“, o užpernai – motoriniam burlaiviui ,,Jūratė“.
Kiekvienais metais Lietuvos paštas išleidžia nuo 20 iki 25 pašto ženklų, kurie be savo pagrindinės mokos priemonės funkcijos atlieka ir svarbiausių istorinių įvykių, tendencijų, svarbių valstybės žinių įamžinimo funkciją. Jį galima paversti ir puikia reprezentacine priemone šalies pasiekimams, paveldui ir svarbiausiems įvykiams įamžinti.
