A.Sungailienė pabrėžia, jog norint sukurti efektyvų ir šiuolaikišką paštą, būtina skatinti žmones, didinti jų atlyginimus. Mobiliojo laiškininko projektas, jos manymu, yra geras, šiuolaikiškas sprendimas. Tačiau sprendimo, ką daryti su didžiuliais pašto pastatais ar kitu nereikalingu nekilnojamuoju turtu, paieškos nebus greitos.
„Mano požiūriu, viską lemia žmonės didžiąja dalimi, labai svarbus įsiklausymas, vieningas matymas, gebėjimas eiti viena kryptimi, jausti vienas kitą, paremti pečiu ir eiti labai vieningai“, – interviu BNS sakė A.Sungailienė.
Buvimą gamtoje ir jogą praktikuojanti moteris sako kaip klientė pašte besilankanti retai, o kalėdinius siuntinius iškeitusi į prasmingesnes dovanas.
Būsima Lietuvos pašto vadovė iki laimėto konkurso pusmetį turėjo aktyvios karjeros pertrauką. Ji yra dirbusi privataus kapitalo ir investicijų valdymo bendrovės „Ad ventum“ valdyboje, daug metų yra vadovavusi įvairiems padaliniams viename didžiausių bankų SEB.
– Turite daug patirties investicinės bankininkystės srityje, rizikos kapitalo valdyme, esate buvusi įmonių valdybų narė, nemažai įmonių išgelbėjote nuo žlugimo. Kaip ta patirtis padės jums, vadovaujant Lietuvos paštui, nes tai ir finansų institucija?
– O taip, Lietuvos paštas yra ir finansų institucija, tačiau visų pirmaa tai yra paštas. Finansinė pusė jau nuo seno yra dedamoji pašto paslaugų dalis, pašto perlaidos buvo ilgą laiką pagrindinė pinigų persiuntimo priemonė. Apimtis šiek tiek kitokia nei universalaus banko, žinoma, pašte jūs nerasite investicinių paslaugų, nors niekada negali žinot, kur pakryps. Patirtis, kaip vadovės, kaip valdybos narės, ji yra labai vertinga, nes ji labai plati – ji apėmė daug skirtingų sričių ir tada tu matai ir gali įvertinti, kad daug dalykų, kalbant apie įmonės valdymą, yra labai panašūs – nes ir paštas, ir bankas yra paslaugas teikiančios bendrovės, ir klientas yra pagrindinė ašis. Paslaugų srityje svarbiausia, kad paslaugos būtų kokybiškos, atitiktų kliento lūkesčius.
Antroji dalis susijusi su darbuotojais, kad jų darbo sąlygos būtų tokios, kad jie užtikrintų puikią paslaugų kokybę. Komanda yra kertinis dalykas. Mano požiūriu, viską lemia žmonės didžiąja dalimi, labai svarbus įsiklausymas, vieningas matymas, gebėjimas eiti viena kryptimi, jausti vienas kitą, paremti pečiu ir eiti labai vieningai.
– Dirbate jau keturias savaites, kaip galėtumėte apibūdinti Lietuvos paštą – kokia tai organizacija?
– Tai labai įvairiapusė organizacija. Mes turime labai platų tinklą, kuris yra labai stiprus, tačiau tuo pat metu tai yra daug darbo reikalaujanti sritis, kad mūsų skyriuose visoje Lietuvoje būtų malonu gauti paslaugas, kad tai būtų šiuolaikiškas paštas. Kažkur jau yra atsinaujinimo ženklai, skyriai šviesūs, erdvūs, o kai kur esame neatitinkančiose šiuolaikinės dvasios patalpose. Aš jau aplankiau Vilniaus ir šiaurės Lietuvos regioną, susitikau su laiškininkais, paštų darbuotojais, aplankiau skyrius, ir galiu pasakyti, kad tai yra labai atsidavusių darbuotojų kupina organizacija, daug tikėjimo, paprasto, tikro nuoširdumo.
Yra pašte pradėta daug iniciatyvų, kurias labai aktyviai analizuojame, sudedame prioritetus, ir aš tikiu, kad darbuotojams mes turėsime galimybę pagerinti darbo sąlygas. Pirmiausia tai darbo atlygis, ir čia mes identifikuojame tuos resursus, iš kurių mes galėsime finansuoti, nes kiekvienas toks veiksmas reikalauja didelių finansinių resursų, žinant, kad bendrovėje dirba 5900 darbuotojų.
– Ar planuojate tą skaičių sumažinti?
– Tai yra tęstinis procesas, nes ne taip seniai pašte dirbo netoli 8000 darbuotojų. Pavyzdžiui, kaime gyventojų skaičius mažėja, natūralu, kad darbo apimtys mažėja. Kitas natūralus procesas susijęs su tuo, kaip tas siuntinys ar laiškas ateina iki laiškininko – tai yra automatizavimas. Tai tas natūralus procesas vyks, ir tai vienaip ar kitaip gali paveikti darbuotojų skaičių. Bet negalima vienareikšmiškai teigti, kad būtinai jis mažės, nes aktyvėja prekyba internetu, yra kitos paslaugos, kurios labai dera prie pašto paslaugų. Ar efektyvinimas jau ir reiškia žmonių skaičiaus sumažėjimą – tai kažkuriose srityse – taip, tačiau kitų funkcijų atžvilgiu – poreikis gali augti.
– Pernai buvo pradėtas bandomasis projektas mobiliųjų laiškininkų, vėliau jis buvo pristabdytas. Kaip dabar yra su tuo projektu, ar jūs jį tęsiate?
– Dvylikoje apylinkių buvo tas projektas pradėtas, jis veikia, niekas nepakeista, tiesiog buvo sustabdyta tolesnė to projekto plėtra.
– Ar jūs domėjotės, kaip veikia ta sistema?
– Aš pasakysiu, kaip aš matau – mano vertinimu, mobilus laiškininkas papildomai prie to, ką iki šiol laiškininkas darydavo, jis dar priima siuntą, kurios nepriimdavo iš namų, ir klientai gali paskambinti ir išsikviesti laiškininką tada, kai turi poreikį. Man pasirodė, kad tai yra papildoma pridėtinė vertė. Tai yra geras žingsnis. Tie laiškininkai ir planšetes turi, nebereikia popierių pildyti, nes atvažiuoja laiškininkas, paima, ką tu nori perduoti, čia pat sutvarkoma viskas.
– Tai modernūs tie laiškininkai, turint galvoje, kad daugelis jų yra pagyvenę žmonės.
– Taip, aš pati susitikau su tais laiškininkais, tai žinokite, tikrai perspektyvus, geras kelias, tikrai turime judėti ta kryptimi, modernizuoti juos. Viena laiškininkė sakė: „Va, čia yra tai, ko reikia, aš pati bijojau iš pradžių, kad nesugebėsiu“. Tikrai garbaus amžiaus moteris, daug metų čia dirbanti, ir ji sakė – tai geriausias dalykas, koks man kada nors atsitiko.
– Kai jūs kalbate apie orų atlyginimą, ir jau užsiminėte, kad ieškote rezervų, kaip padidinti atlyginimus žemiausios grandies darbuotojams, kokia, jūsų nuomone, turėtų būti alga tokio žmogaus?
– Šiuo klausimu diskutuojame su profsąjungomis. Mes esminį matymą turime tokį, kad tai turi būti palaipsnis procesas, atspindintis ir situaciją rinkoje, ir infliacijos ar ekonomikos augimo pokyčius.
– Ministras Rokas Masiulis yra sakęs, kad jūsų prašys įsigilinti į nekilnojamojo turto operacijas – tris centrinius paštus pernai buvo norėta parduoti, bet ministerija sustabdė procesą. Ar jau svarstėte tą klausimą, ar reikia parduoti tuos pastatus?
– Klausimas yra žymiai platesnis – visi mato miestus, o iš tikrųjų Lietuvos pašas yra nepalyginamai daugiau, jis turi labai labai daug nekilnojamojo turto, didelė dalis jo yra regionuose, ir aš pavyzdžiui, matau tai kaip labai kompleksinį sprendimą, kokį modelį turime pasirinkti savo nekilnojamajam turtui, kuris reikalingas mūsų verslui – kokiu būdu, kaip jis valdomas ir panašiai. Antra, strategija, ką daryti ir kokiu keliu keliauti su tuo turtu, kurio nereikia mūsų pagrindinei veiklai. Mes norime pasiekti efektyvumą ir kad rastume geriausius būdus, kaip išnaudoti tuos rezervus.
– Gedimino prospekte Vilniuje yra centrinis paštas, didžiulė erdvė, kai ten ateinu, stebiuosi – tiek tos erdvės tikrai nereikia, ji labai daug kainuoja. Gal turėtų būti greiti sprendimai?
– Aš manau, kad tik gerai įvertinus visas alternatyvas, gali būti geri sprendimai. Greitas sprendimas galimas ten, kur kažkokius savo mažus klausimus sprendi. Manau, kad atsakingas sprendimas yra kelias. Šiuo atveju sustabdyti procesai, labai svarbu nepadaryti jokios klaidos, kad sprendimas būtų geras ir įmonei, ir atitiktų viešąjį interesą.
– Noriu paklausti dėl pinigų plovimo prevencijos dalykų, dėl ko buvo atleista buvusi Lietuvos pašto vadovė, dėl ko Lietuvos bankas turėjo daug priekaištų Lietuvos paštui. Kokių dar čia reikia atlikti darbų, kad finansinės operacijos būtų saugios?
– Lietuvos banko tyrimo rėmuose buvo paruoštas ir patvirtintas mūsų vidinių veiksmų planas. Mes įsipareigojome atlikti visus veiksmus pagal tą planą, mes esame iš esmės visus didžiuosius darbus įvykdę ir šiuo klausimu jaučiamės sutvarkę tas vietas, kad informacinėse technologijose būtų užtikrinti saugikliai, nes tai ne rankų darbo klausimas, o IT sistemų saugiklių sudėliojimas. Pilnai bus uždarytas klausimas, kai turėsime suderintus, audituotus tiek vidinių, tiek išorinių auditorių dalykus. Iš tiesų grėsmių lygis kibernetiniame lygmeny yra augantis, ir čia turi visą laiką užtikrinti, kad tavo sistemos būtų saugios.
– Kaip pavyko baigti 2017 metus, ar uždirbote pelno?
– Be abejo, rezultatus turime, bet jie neaudituoti, taip, veikla buvo pelninga, nedidelį pelną uždirbome. Čia nėra aukštų maržų ar aukšto pelningumo veiklos sritis ir didelių pelnų vargu ar galima būtų tikėtis.
– Jūs nekeliat sau tokio tikslo?
– Pašto veikla yra tokia, kad turi veikti labai efektyviai, kad nereikėtų arba reikėtų labai minimaliai kelti tarifus. Aš manau, kad tai svarbesnis indėlis nei dividendai, jeigu mes gebėsime valdyti savo kaštus, kad kuo mažiau reikėtų keisti tarifus. Įmonei svarbu būti pelningai, kad ji galėtų finansuoti savo investicijas, bet šiuo atveju pelningumas tikrai nėra prioritetas, kurio atžvilgiu visa kita tarnauja jam. Reikia nepamiršti, kad mes teikiame paslaugas visiems Lietuvos gyventojams.
– Čia panašiai kaip su geležinkelių keleivių pervežimu – tai laikoma socialine funkcija. O gal vertėtų atskirti veiklas, kaip ir „Lietuvos geležinkeliuose“?
– Mūsų veiklos viena dalis jau dabar yra dotuojama – prenumeratos pristatymas į kaimo vietoves, taip pat ir universaliosios pašto paslaugos yra tas objektas, kuris gali būti dotuojamas. Vis dėlto tas atskyrimo ar neatskyrimo sprendimas yra variantai, kuriuos gali sverti. Vis dėlto didžiausias tikslas – kad kuo efektyviau dirbtume, o antrinis klausimas – tolimesnio strateginio vaizdo, ir visai gali būti, kad pasiteisinus modeliui kitose srityse, gal pas mus jis galėtų būti perspektyvus.
– Kaip jūs matote Lietuvos paštą po 5-10 metų?
Sakyčiau, kad pašto paslauga kaip tokia, informacijos ar daiktų pristatymas, jis išliks ir bus reikalinga ir toliau. Kai kurios sritys – informacijos siuntimas – persikelia į skaitmeninę erdvę, ir čia matyčiau aktyvų pašto dalyvavimą, matyčiau mus ten kaip stiprius žaidėjus, nes siuntų nenusiųsi skaitmena, nors mane pataisė vieną kartą, sako, palauk, 3D printeriai pakeis ir šitą, ir visko gali būti.
– Sakyčiau, kad pašto paslauga kaip tokia, informacijos ar daiktų pristatymas, jis išliks ir bus reikalinga ir toliau. Kai kurios sritys – informacijos siuntimas – persikelia į skaitmeninę erdvę, ir čia matyčiau aktyvų pašto dalyvavimą, matyčiau mus ten kaip stiprius žaidėjus, nes siuntų nenusiųsi skaitmena, nors mane pataisė vieną kartą, sako, palauk, 3D printeriai pakeis ir šitą, ir visko gali būti. Daiktus dar ilgai siųsime gyvai, tai čia matyčiau modernų, labai efektyvų, greitą ir labai patikimą paštą.
– Papasakokite apie savo pomėgius, ką veikiate laisvalaikiu?
– Turiu labai ramius užsiėmimus, kurie man patinka ir yra mano gyvenimo būdas. Vienas – buvimas arti gamtos, man patinka mano darželis, vieta, kur jauti pilnatvę, gyvenimo džiaugsmą, suvoki save kaip sudedamają dalį gražios žemės planetos. Antra sritis – domiuosi joga, man tai yra buvimas su savimi, buvimas čia ir dabar, per judesį, susitaikymą su savo vidine aš, per dialogą su vidine aš ir gebėjimą sugrįžti prie tikrųjų savo vertybių.
– Kada paskutinį kartą buvote Lietuvos pašto skyriuje kaip klientė?
– Esu gavusi registruotą pranešimą prieš keletą mėnesių ir nuėjau jo atsiimti.
– Ir Kalėdoms nesiunčiate atvirukų?
– Ne, Kalėdoms atvirukų nesiunčiu, siuntinius siunčiu, bet šie metai buvo išskirtiniai, nes mes darėme kitonišką apsikeitimą dovanomis su draugais, kurie yra ne Lietuvoje, ir jis buvo mums labai prasmingas. Ar iš tikrųjų mes turime kažką siųsti vieni kitiems, kai mes vietoj to galime pasidalinti gerumu.
– Ačiū už pokalbį.
