2016 06 17

Lietuvos paveldo perlas Lentvaryje: užkalti langai, ant stogo auga berželiai

Lentvario dvaras vis dar atrodo didingai. Bet tik iš toli, nes priėjus artyn matyti langai be stiklų, krentančios plytos, ant stogo želiantys berželiai. Šis Lietuvos paveldo perlu vadinamas statinys išgyvena tikrai ne pačius geriausius laikus, bet tik dabar susirūpinta jį perimti valstybės žinion. Jeigu pavyks susitarti ir bus rasta tam pinigų.
Lentvario dvaras
Lentvario dvaras / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Neogotikiniai XIX amžiaus Lentvario rūmai jau ne vienerius metus stovi gerokai apleisti. Šiuo metu skylės languose nežioji tik pirmajame aukšte, tad žvilgtelėti į vidų nepavyksta. Tačiau aukščiau visi langai į kažkada buvusį didingą parką ir ežerą šalia žvelgia be stiklų.

Didybės – nė kvapo

Dvaro smailė, matoma beveik iš bet kurios Lentvario vietos, irgi atrodo gana liūdnai. Raudonos plytos byra, o patį bokštą „puošia“ želiantys berželiai.

Buvusios didybės – nė kvapo. Parkas apleistas, užaugęs menkaverčiais krūmokšniais ir piktžolėmis. Sovietmečiu dvare buvo įsikūrusi įmonės „Lentvario kilimai“ administracija, o 2007 metais jį įsigijo verslininkas Laimutis Pinkevičius. Dar po metų dvaro sodyba paskelbta kultūros paminklu, įregistruota Kultūros vertybių registre ir tapo valstybės saugomu objektu.

Kaip tik tais metais ir buvo paskutinis kartas, kai dvaro pastatai galėjo prisiminti savo senąją didybę – L.Pinkevičius 2008-aisiais rūmuose susituokė su Asta Valentaite.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./L.Pinkevičius ir A.Valentaitė savo vestuvių dieną

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./L.Pinkevičius ir A.Valentaitė savo vestuvių dieną

Santuoka iširo, o dvaras merdėja. Dabar rūpestį Lentvario puošmena parodė Seimas, kurio Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) pasiūlė Vyriausybei spręsti Trakų rajone griūvančių rūmų problemą ir siekti šį architektūros ansamblį perimti valstybės žinion.

Perims valstybės žinion?

Kaip rašė BNS, ŠMKK vadovo, „darbiečio“ Raimundo Paliuko teigimu, valstybės lygiu nesiėmus spręsti problemos ir laukiant, kol kas nors dvarą nupirks aukcione, jis paprasčiausiai sugrius: „Kitos kadencijos pabaigoje galėsime nusiųsti buldozerius į Lentvarį, nušluos nuo paviršiaus ir kokius nors kotedžus gerus prie to ežero pastatys.“

Aukcione kol kas dvaro irgi niekas negraibsto. Antrosios varžytinės buvo surengtos šiemet žiemą. Kaip buvo skelbiama antstolės Brigitos Palavinskienės kontoros interneto svetainėje antstolis.lt, nuo sausio 7 d. iki vasario 8 d. bandyta parduoti „11923,58 kv. metrų administracinį pastatą ir nuomos teisę į 2,5548 ha žemės sklypą, esančius adresu: Klevų al. 48, Lentvaris, Trakų r. sav.“.

Kitos kadencijos pabaigoje galėsime nusiųsti buldozerius į Lentvarį, nušluos nuo paviršiaus ir kokius nors kotedžus gerus prie to ežero pastatys, – sakė R.Paliukas.

Šiame skelbime rašoma, kad pradinė parduodamo turto kaina sudaro 60 proc. nuo nustatytos turto vertės. Vertė nurodoma 1,158 mln. eurų, o pradinė kaina – kiek daugiau nei 695 tūkst. eurų.

Skelbime taip nurodoma, kad Lentvario dvaro rūmai ir žemės sklypas yra išsidėstę šiaurinėje Lentvario miesto teritorijos dalyje, kvartale, apribotame Klevų alėja ir Tiškevičių gatve, gamtovaizdžio požiūriu labai gražioje, ramioje vietoje šalia Lentvario (Graužio) ežero. Pastatas – trijų aukštų su rūsio patalpomis ir mansarda.

Šiuo metu pastato fizinio nusidėvėjimo procentas – 50 proc., nors dar 1973 metais atliktas rūmų techninis darbo projektas, pagal kurį vykdyti restauravimo ir remonto darbai. Konstrukcijų būklė prastesnė nei vidutinė, inžinerinės įrangos – prasta. Vidaus patalpų būklė irgi prastesnė už vidutinę, reikalingas remontas, jos neįrengtos.

Savininkas minimaliai rūpinasi

Graudžiai atrodo ir rūmų parkas, suprojektuota apie 1898 m. pagal žinomo prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė projektą. Laiptai veda link ežero, pačiame parke vingiuoja pasivaikščiojimo takai, kažkada juos puošė skulptūra, koplytėlė, akmeniniai suolai.

Seimo ŠMKK posėdyje dalyvavęs Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus skyriaus Vitas Karčiauskas taip pat teigė, kad norint išsaugoti rūmus būtinas valstybės įsikišimas. Esą KPD užduotis – pastebėti, jei pastatas neprižiūrimas, ir reikalauti, jog situacija būtų bent stabilizuota.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Lentvario dvaras
Luko Balandžio / 15min nuotr./Lentvario dvaras

Anot V.Karčiausko, savininką būtų galima bausti, tačiau L.Pinkevičius, gavęs antstolių reikalavimus, minimaliai pastatu pasirūpina – užkala duris ir langus, nupjauna medžius, tik kad situacija po kelių savaičių vėl tampa tokia pati, kaip buvusi.

„Manęs irgi netenkina situacija, bet čia politikų klausimas, kaip padaryti, kad pastatas būtų iš tiesų apsaugotas valstybės“, – tokius V.Karčiausko žodžius cituoja BNS.

Kitų varžytinių kol kas neskelbia

Antstolės Brigitos Palavinskienės kontoroje 15min sužinojo, kad byla nėra baigta, tačiau apie dvaro ateitį kalbėti kontoros atstovai negali. Aišku tik tiek, kad šiuo metu naujos varžytinės nėra paskelbtos.

Pats L.Pinkevičius dar 2013 m. vasarį 15min sakė savo turtu besirūpinantis, kiek tik išgali, bet tai ne itin padeda. Esą policija turėtų tuos, kurie laužiasi į jo turtą, gaudyti, o ne paveldosaugininkai nuolat bausti jį patį.

„Išeina tokia situacija: eini žmogus gatve, tave užpuola chuliganai, primuša, o tave nubaudžia, kad tu ne laiku vaikščiojai. Tokia situacija ir čia. Aš vis tvarkau, o atvažiuoja visokie vagys“, – tuomet kalbėjo verslininkas.

L.Pinkevičius tvirtino parduosiąs buvusį Tiškevičių dvarą, jeigu tik atsiras tinkamas pirkėjas. Jis taip pat teigė siūlęs KPD perimti dvarą „teisingai atlyginant“. Kokia tai turėtų būti suma, tuomet jis neatskleidė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Lentvario dvaras
Luko Balandžio / 15min nuotr./Lentvario dvaras

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis