2021 12 07

Lietuvos pilietybę atgavęs architektas Massimilianas Fuksas: pagaliau atkūriau savo šaknis

Pasaulinio garso architektas Massimilianas Fuksas prieš 77-erius metus gimė Romoje lietuvio ir italės šeimoje. Modernios architektūros grandas niekada neturėjo lietuviško paso, tačiau visada prisistatydavo kaip „lietuvis, gimęs Romoje“. Pirmadienio vakarą iš Lietuvos ambasadoriaus Romoje rankų gavęs Lietuvos piliečio pasą neslėpė emocijų. „Pagaliau atkūriau savo šaknis“, – sakė architektas ir išreiškė viltį įgyvendinti seną svajonę – pastatyti Lietuvos istorijos muziejų, kažkur tarp Vilniaus ir Kauno.
Architektui Massimilianui Fuksui įteiktas lietuviškas pasas
Architektui Massimilianui Fuksui įteiktas lietuviškas pasas / Simos Šilingytės / URM nuotr.

Neįprastai šaltą Romai gruodžio 6-osios vakarą Lietuvos ambasadoje Italijoje tvyrojo karšta atmosfera: iškilmingai ceremonijai paruošta priėmimų salė, kviestiniai svečiai iš Italijos Prezidentūros, Parlamento, Vyriausybės, lietuvių bendruomenės, žurnalistai. Ir jis – vakaro kaltininkas – paprastumu nuginkluojantis pasaulio architektūros grandas Massimilianas Fuksas.

Visame pasaulyje už unikalų modernumą, novatoriškumą, fantaziją ir funkcionalumą vertinamas M.Fuksas į Lietuvos ambasadą Romos širdyje atvyko, kaip jam įprasta, su svarbiausia gyvenimo ir profesinio kelio bendrakeleive – žmona Doriana Fuksas.

„Mano tėvas buvo lietuvis ir, nors netekau jo šešerių, prisimenu viską: pusryčius su blynais, jo mokymus, netgi kelis lietuviškus žodžius: Lietuva, tėvyne mūsų…“, –puikiu lietuvišku tarimu nustebina M.Fuksas ir paaiškina kodėl jaučiasi lietuviu: – Tėvas sakydavo, kad orkaitėje gimę kačiukai nėra sausainiai. Tai senas, galbūt Lietuvos žydų posakis, reiškiantis, kad nors ir gimiau Romoje, esu lietuvio tėvo vaikas“, - sakė M.Fuksas.

Kad Romoje gimęs, Austrijoje augęs, Romoje, Paryžiuje ir Kinijoje studijas turintis architektas jaučiasi lietuviu iki pat šaknų, M.Fuksas kartoja visą vakarą.

„Esu lietuvis. Visada buvau lietuvis, net ir be paso, – pabrėžia jis, o, laikydamas Lietuvos Respublikos piliečio dokumentą rankoje, neslepia emocijų: – Jaučiuosi, lyg gimęs prieš kelias minutes, kaip ką tik gimęs.“

Paklaustas, ką jam keičia Lietuvos paso turėjimas, M.Fuksas neabejoja: „Keičiasi labai daug kas. Man keičiasi labai daug kas. Visų pirma, mano šeima: buvau skolingas tai mano dukroms, ypatingai mano tėvui. Esu lietuvis ir dabar, pagaliau, atkūriau mano šaknis.“

Šaknis, kurias pasaulinio garso architektas norėtų įprasminti ir konkrečiais darbais.

„Mano dar neįgyvendinta svajonė yra palikti įspaudą Lietuvoje, mano projektą Lietuvoje. Kol nepastatysiu ko nors Lietuvoje, būsiu klajoklis, net ir su lietuvišku pasu, – atvirauja M.Fuksas. – Norėčiau pastatyti muziejų Lietuvoje, Lietuvos istorijos muziejų, kažkur tarp Vilniaus ir Kauno“, – svarsto M.Fuksas ir nusišypso į grupės „Antis“ dainos „Pokštas“ teksto niūniavimą „…nuo Vilniaus ir Kauno bokštų…“ – Taip, žinau tą dainą (juokiasi). Gal muziejų galėčiau sukurti kažkur miške arba ežere.“

Lietuvišką pasą bevartydamas M.Fuksas nepamiršta ir jo teikiamų teisių bei pareigų. „Balsuosiu, žinoma, – sako architektas, paklaustas ar balsuos 2024 m. Lietuvoje ketinamame surengti referendume dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. – Balsuosiu, kad visi pasaulyje gyvenantys lietuviai galėtų turėti dvigubą pilietybę ir jų yra tikrai daug.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų