Neįprastai apkrauta darbotvarkė
Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamento direktoriaus Tomo Gulbino teigimu, darbotvarkė bus ypatingai apkrauta dėl dviejų besibaigiančių Europos Sąjungos politinių ciklų. Lietuvos pirmininkavimo metu Europos Parlamentas dirbs paskutinius pilnus šešis mėnesius, o Graikija iki kitų rinkimų pirmininkaus tik tris. Todėl didžioji dalis teisės aktų, kuriuos suplanuota priimti iki Europos Parlamento rinkimų, turės būti priimti pirmininkaujant Lietuvai.
Nuo sausio 1 dienos turi įsigalioti nauja daugiametė finansinė perspektyva ir Lietuvai teks didelis krūvis ruošiant teisės aktus 2014–2020 biudžetui. Nors ir buvo pasiektas susitarimas dėl naujos finansinės perspektyvos, tam kad naujasis biudžetas galėtų pradėti veikti reikia priimti 75 teisės aktus, iš kurių 59 būtinai iki sausio 1 dienos.
Darbotvarkė bus ypatingai apkrauta dėl dviejų besibaigiančių Europos Sąjungos politinių ciklų.
„Dar vienas didžiulis teisinis paketas yra kova su bedarbyste, užimtumo didinimas ir svarbiausia – jaunimo įdarbinimas. Mūsų pirmininkavimo laikotarpio užduotis – sukurti taisykles, veikimo būdus, kaip iniciatyva turėtų būti pritaikyta praktiškai, – kalbėjo T. Gulbinas, – Taip pat mums teks tolimesnis bankų sąjungos kūrimas. Kita problema – mokesčių vengimas. Apie tai Vadovų Taryba diskutavo liepos mėnesį. Buvo nuspręsta, kokių veiksmų turės imtis Europos Sąjunga. Gruodį turėsime pateikti ataskaitą, kaip sekasi kovoti su šia problema.“
Ministerijos atstovas taip pat pabrėžė energetikos prioritetus. „Paveldėsime energetikos klausimus, susijusius tiek su vidaus rinka, tiek su išorės energetikos politika. Gruodį turėsime atsiskaityti, kaip ES sekasi stiprinti ES energetikos politikos išorinę dimensiją. Taip pat turėsime spręsti ES plėtros klausimus. Bus svarstoma ar pradėti derybas su Serbija. Kol kas ji dar neįrodė, kad yra pasirengusi pradėti derybas. Galbūt pavyks jas pradėti Lietuvos pirmininkavimo metu. Taip pat mūsų laukia sutartis su Kosovu dėl stabilizacijos ir asociacijos“, – sakė T. Gulbinas.
Lietuvos keliami tikslai
T.Gulbino nuomone, pagrindinės Lietuvos siūlomos iniciatyvos yra energetika, Rytų Partnerystė, Baltijos jūros strategijos kūrimas ir išorinių sienų valdymas. „Lapkritį Lietuvoje vyks Rytų Partnerystės šalių vadovų susitikimas, kuriam mes aktyviai ruošiamės. Lietuva jam nepirmininkaus, nes ši sritis yra ES Išorės veiksmų tarnybos žinioje. Tačiau tai bus svarbiausias pirmininkavimo renginys Vilniuje. Esame jo šeimininkai, suinteresuoti ir turinio, ir organizacine sėkme, todėl tam skiriame daug dėmesio“, – tęsė Europos reikalų departamento direktoriaus.
Jo teigimu, Baltijos jūros strategija labai svarbi ES sanglaudai ir ekonominiam augimui paskatinti. Būdama prie ES išorinės sienos Lietuva sieks ir efektyvesnės jų kontrolės. „Išmanių sienų pakete numatoma įdiegti keliautojų registravimo programą. Ji leistų registruoti visus įvažiuojančius ir išvažiuojančius iš ES piliečius. Tai paspartintų tiek jų kontrolę, tiek pagerintų Europos migracijos tarnybos žinias apie tai, kiek kada kokių piliečių įvažiavo ir išvažiavo“, – sakė T. Gulbinas.
Pagrindinės Lietuvos siūlomos iniciatyvos yra energetika, Rytų Partnerystė, Baltijos jūros strategijos kūrimas ir išorinių sienų valdymas.
Rytų Partnerystės srityje dirbama su Ukraina, Moldova, Gruzija, Armėnija, deramasi dėl asociacijos ir visapusiškų pagilintų laisvos prekybos sutarčių. „Mūsų siekis rengiantis rytų partnerystės vadovų susitikimui – kad visos reikiamos sutartys būtų paruoštos. Su Ukraina tokia sutartis jau yra parafuota. Su kitomis valstybėmis dar reiktų kalbėti apie derybų dėl sutarčių pabaigą“, – kalbėjo T. Gulbinas.
Tikslas: panaikinti izoliuotas energetines salas
Apie Lietuvai rūpimus energetikos klausimus pasikalbėjome su Energetikos ministerijos Strateginio planavimo ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus vedėju Tomu Lukoševičiumi. „Paveldėtos problemos užima 80–90% darbotvarkės ir tik likusi dalis skiriama tam, kas svarbu pirmininkaujančiai valstybei“, – pradėjo skyriaus vadovas.
Jo teigimu, tarp daugybės projektų energetikos srityje labiausiai išsiskiria bendros vidaus energetikos rinkos kūrimas ir vieninga Europos energetikos užsienio politika. „Tai yra besitęsiantys procesai, prasidėję jau senai. Iki 2014 metų užsibrėžtas uždavinys sukurti vieningą energetikos rinką Europoje, tačiau yra tam tikrų trukdžių. Europos Komisija savo analizėse pastebi, kad pirmiausia tam trukdo nepakankamai išvystyta infrastruktūra. Kitas dalykas, reikia, kad visoje ES galiotų vienodos, unifikuotos taisyklės. Būtent šie klausimai mums yra ypač svarbūs, nes kartu su kitomis Baltijos šalimis esame izoliuotoje energetinėje saloje“, – sakė T. Lukoševičius.
„Iki 2015 metų ES užsibrėžė dar vieną tikslą – panaikinti visas energetines salas. Mes iki 2015 metų turėsime gamtinių dujų terminalą, elektros jungtys su Švedija ir Lenkija 2015 metų pabaigoje irgi turėtų pradėti veikti. Šiais projektais mes ir prisidedame prie ES iniciatyvos naikinti izoliuotas energetines salas“, – kalbėjo pašnekovas.
Apie Lietuvos pirmininkavimą, jo aplinkybes ir iniciatyvas šnekėjome su profesoriumi, socialinių mokslų daktaru ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriumi Ramūnu Vilpišausku.
– Kaip vertinate Lietuvos pirmininkavimo darbotvarkę?
– Darbotvarkė bus intensyvi, gal net intensyvesnė nei įprasta. Lietuvai teks dirbti ir vadovauti diskusijoms dėl
 |
| prof. Ramūnas Vilpišauskas |
konkrečių teisės aktų priėmimo, kurie įgyvendins susitarimo dėl naujojo Europos Sąjungos biudžeto nuostatas. Tai yra didelis krūvis. Šalia to reikia dar įvertinti kitus procesus. Diskusijos dėl bankinės sąjungos kūrimo, ir apskritai su finansine krize susijusiu dalykus. Dėl Europos Parlamento rinkimų kitąmet, kai kurie Parlamento nariai gali pradėti aktyviau reikštis, norėdami pademonstruoti savo įdirbį baigiantis kadencijai.
Visada egzistuoja nenumatytų įvykių ar krizių tikimybė. Tada pirmininkaujanti šalis atsakinga už Tarybos reagavimą į juos, priklausomai nuo kompetencijos ir pasirengimo. Tokie dalykai gali užimti nemažą dalį darbotvarkės ir pirmininkavimo laiko.
– Ko galima tikėtis iš Lietuvos keliamų iniciatyvų?
– Pirmiausia reikia turėti realistinius lūkesčius dėl pirmininkavimo rezultatų ir nesitikėti pernelyg daug. Energetikos reikalai dažnai akcentuojami kaip vieni iš dviejų svarbiausių prioritetų, kartu su Rytų Partneryste. Pačioje ES darbotvarkėje, energetikos srityje, nėra numatyta jokių proveržių ar istorinių sprendimų ir pirmininkaujant Lietuvai čia vyks įprastas darbas.
– Ar Lietuvai pavyks sukurti vieningą Europos užsienio energetikos politiką?
– Galima prognozuoti, kad tai bus sudėtingas ir lėtas procesas ir per šį pusmetį radikalių pokyčių nebus. Skirtingos šalys turi skirtingas pozicijas dėl pagrindinių išorės energetikos klausimų. Pavyzdžiui, santykiai su tiekėjais derybų dėl gamtinių dujų klausimu. Čia bendrą poziciją rasti iki šiol buvo sudėtinga. Manau, ir toliau bus sudėtinga. Diskusijos vyks, bet abejotina ar bus proveržių. Todėl reikia atitinkamai formuoti ir savo lūkesčius.
Ką Lietuva galės daugiausia nuveikti šioje srityje, tai tiesiog atkreipti dėmesį į tai, kas yra aktualu ne tik Lietuvai, bet bent jau ir kitoms šio regiono valstybėms.
– Kokie didžiausi pirmininkavimo iššūkiai laukia Lietuvos?
– Iš Lietuvos tikimasi koordinavimo ir gero sprendžiamų dalykų išmanymo. Čia ir bus didžiausias iššūkis: būti gerai susipažinus su konkretaus klausimo turiniu, su tuo, ką kitos šalys galvoja. Labai paprastai pirmininkavimą galima įsivaizduoti kaip tiesiog sėdėjimą toje pozicijoje, kurioje reikia moderuoti vykstančią diskusiją tarp skirtingų šalių. Sunku įsivaizduoti, kad būtų galima sėkmingai moderuoti neišmanant to, kam moderuojama.
Daugelis šalies institucijų tą išmanymą turi. Pagrindinis klausimas yra, kiek tam bus pasirengę aukščiausio politinio lygmens dalyviai – ministrai ir viceministrai. Ypač tie kurie šioje vyriausybėje pradėjo darbą apskritai ateidami į politiką ir su ES darbotvarke susidurdami tik dabar. Manau jiems gali būti sunkiausia įsigilinti ir bendrauti su kolegom, dirbti kavos pertraukų metu, palaikyti neformalius ryšius, o visa tai irgi svarbu, kad pirmininkavimas vyktų sklandžiai.
– Kokią reikšmę turės Baltijos jūros strategija Lietuvai ir Europai?
– Sunku pasakyti, nes ši strategija yra veikiau visų kitų egzistuojančių iniciatyvų sutelkimo priemonė, negu koks atskiras projektas. Baltijos jūros strategijos pagrindinis tikslas yra koordinuoti tai, kas ir taip jau vyksta. Energetikos srityje vykdomi bendri energetiniai projektai, pavyzdžiui, jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos, kuri turi sujungti Baltijos ir šiaurės šalių energetikos rinką. Taip pat transporto projektai, aplinkosaugos projektai. Ši strategija pirmiausiai turi padėti geriau koordinuoti visas šias iniciatyvas, tam kad būtų efektyviau išnaudotos lėšos, laikas ir kiti ištekliai. Ir manau, kad vėlgi pirmininkavimo metu kažkokių atskirų reikšmingų sprendimų nebus priimta šioje srityje.
– Ar mūsų siūlomos iniciatyvos yra svarbios Europai?
– Dalis jų yra iš tiesų aktualios daugeliui ES šalių. Energetikos reikalai ir bendros rinkos kūrimas yra svarbus visoms ES šalims, tik kai kurios skirtingai tai įsivaizduoja. Ir procesas vyksta jau kurį laiką, todėl Lietuvos darbas bus čia atlikti tam tikrą priežiūrą. Kiti prioritetai, pavyzdžiui Baltijos jūros strategija yra mažiau aktuali pietų Europos šalims, tokioms kaip Portugalija ar Ispanija, negu Baltijos jūros šalims. Bet taip jau įprasta, kad pirmininkavimo metu ne tik orientuojamasi į bendrus klausimus, bet ir kiekviena šalis įneša tam tikros nacionalinės specifikos. Tik žinoma labai svarbu atrasti tinkamą balansą.
– Ar atradome tą balansą?
– Manau tik po pirmininkavimo bus galima pasakyti ar jis buvo atrastas. Yra sąlygų, kurios gali leisti pasiekti tokį balansą, yra ir tam tikrų elementų, kurie komplikuos Lietuvos pirmininkavimą. Pavyzdžiui, vėluojanti pažanga įgyvendinant mūsų strateginius energetinius projektus. Man atrodo čia Lietuvos reputacija nėra pati geriausia ir tai gali trukdyti Lietuvai kalbėti apie energetikos reikalus. Tas pats neapsisprendimas naujos atominės elektrinės. Man atrodo, jis irgi kenkia Lietuvos reputacijai ir šiuo klausimu Lietuva bus vertinama su tam tikru atsargumu.
Kalbant apie visos ES aktualijas, Lietuvos vaidmuo iš dalies bus apribotas dėl to, kad ji nėra euro zonos narė ir kai bus svarstomi tik euro zonos šalims svarbūs klausimai, Lietuva nepirmininkaus. Su tokia padėtimi ir anksčiau susidūrė tokios šalys kaip Lenkija, kurios pirmininkaudamos neturėjo euro.
