„Džiaugiamės ištyrę ir įvertinę muziejines vertybes, gautas iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Vertybės praturtino Ginklų rinkinį, o ateityje bus naudojamos ir įvairiose parodose, renginiuose, prisidės prie karybos istorijos puoselėjimo. Norime padėkoti Lietuvos policijai už sklandų bendradarbiavimą. Tikimės ir toliau palaikyti ryšius ir toliau plėsti Ginklų rinkinį“, – teigė ginklų fondo saugotojas Povilas Barštaitis.
Kaip rašoma Vytauto Didžiojo karo muziejaus pranešime spaudai, didelę dalį šio gausaus skaičiaus muziejinių vertybių, kurios kiekviena buvo atidžiai ir kruopščiai iširtos muziejaus fondų saugotojų, sudaro amunicija. Muziejus pasipildė 7,92x57 mm „Mauser“, 7,62x54 mm, 6,5x50 mm „Arisaka“, 7,5x54 mm šoviniais bei jų juostomis, skirtais šautuvams, karabinams, kulkosvaidžiams bei 7,62x25 mm „Tokarev“ pistoleto šoviniais.
Taip pat gauta ir retesnių 8x50 „Lebel“, 10,75x58 mm „Berdan“ šovinių. Be pastarųjų šovinių, gauti ir stambaus kalibro 14,5x114 mm ir 12,7 mm šoviniai, skirti prieštankiniams šautuvams ir stambaus kalibro kulkosvaidžiams.
Išskirti galima ir abiejų pasaulinių karų šaunamųjų ginklų (šautuvų ir karabinų) „Mosin-Nagant“ bei „Mauser“, MG-34 ir MG-42 kulkosvaidžių dalis, kulkosvaidžių ir pistoletų-kulkosvaidžių dėtuves. Rinkinį paįvairina ir 2 gauti dujiniai ginklai (automatinis pistoletas ir revolveris) bei medžiokliniai šautuvai.
Ginklų rinkinio užuomazgomis galima laikyti 1921 m., kai iš Lietuvos kariuomenės priimti pirmieji ginklai. Tarp jų buvo kariuomenės kūrimo pradžią ir 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovas menantys artilerijos pabūklai, šautuvai, kulkosvaidžiai, pistoletai, kardai ir amunicija.
Vėlesniais metais ginklai buvo perimami iš kariuomenės, priimami kaip dovanos, perkami mūsų šalyje ir užsienyje. Dalis vertingiausių muziejinių vertybių įsigytos iš Lietuvos aristokratų dvaruose saugotų kolekcijų.
Rinkinio pildymas tęsėsi ir sovietmečiu.
Atkūrus nepriklausomą valstybę 1990 m., Ginklų rinkinys sistemingai papildomas Lietuvos kariuomenės istoriją, visuotinę karo istoriją ir ginklų istoriją plačiai atspindinčiomis muziejinėmis vertybėmis. Taip per beveik šimtmetį susiformavo rinkinys apimantis šaunamuosius ir šaltuosius ginklus, amuniciją, apsauginę ginkluotę bei specialiąsias priemones. Dauguma jį sudarančių objektų yra kariniai, tačiau be jų yra gausu medžioklėje, sporte, pramogavimui ir civilių savigynai naudotų ginklų.
Rinkinį sudaro ne tik žmonijai gerai žinomi ginklų pavyzdžiai, tačiau ir netipiškos konstrukcijos bei paskirties vienetai, kai kurie iš jų yra pagal specialius užsakymus nagingų meistrų pagaminti kūriniai.
