„Tikriausiai kariuomenėje aiškiai pajutau kas tai yra tarnauti žmonėms, užtikrinti jų saugumą. Galbūt todėl ilgai nedvejojęs pasiryžau siekti policijos pareigūno profesijos.“ – sako Darius Petraitis.
Baigęs Klaipėdos aukštesniąją policijos mokyklą, tarnybą D.Petraitis pradėjo 1997 m. vasarą Tauragės rajono policijos komisariato Savivaldybių policijos blaivyklos policininku.
Po kelių mėnesių pasuka pedagoginiu keliu – yra paskiriamas Klaipėdos aukštesniosios policijos mokyklos Ginkluotės dalies viršininku, kursantams dėsto ginklų ir šaudybos dalyką. 2014 m. pavasarį yra paskiriamas į Lietuvos policijos mokyklos Kovinio rengimo skyriaus viršininko pareigas.
„Visuomet buvau iniciatyvus, principingas ir reiklus tiek sau, tiek kitiems, gal todėl taip jau sutapo, kad greitai tapdavau lyderiu – kariuomenėje buvau skyriaus viršininkas, būriui vadovavau ir būdamas policijos mokyklos kursantu. Dėstant šaudymą, neišvengiamai turi būti griežtas ir reiklus drausmei, nes kursantai šaudyti mokydavosi su tikrais šaudmenimis, todėl grėsmę sveikatai ir gyvybei galėjo sukelti menkiausia klaida. Buvau griežtas bet teisingas – kursantų renginiuose, kuriuose vykdavo rinkimai įvairiose nominacijose, esu pelnęs Griežčiausio dėstytojo „titulą“, buvo išreikštas ir siūlymas D.Petraičio žvilgsnį įtraukti į policijos spec. priemonių sąrašą“ – šypsodamasis pedagoginę karjerą prisimena D.Petraitis.
Lietuvos policijos mokyklą iš Klaipėdos perkėlus į Kauno rajoną, D. Petraitis nusprendė likti uostamiestyje ir 2015 m. buvo paskirtas Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės viršininku. Po kiek daugiau nei penkerių metų tapo Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos viršininku.
Tačiau greta oficialių pareigų, D. Petraitis visuomeniniais pagrindais dirba ir kitą darbą – nuo 2013 m. yra ir Lietuvos policijos rikiuotės vadas.
„Baigus pedagoginę karjerą metus ar kiek ilgiau jaučiau didžiulę nostalgiją šiam darbui. Tačiau Lietuvos policijos rikiuotės vado pareigos leido prasmingai panaudoti pedagoginiame darbe sukauptas žinias, įgytas kompetencijas, o prireikus – ir kursantų į spec. priemonių sąrašą įrašyti pasiūlytą žvilgsnį. Žygiuoti rikiuotėje mokiau daug kursantų, tad jie ir dar mokykloje, ir jau tarnyboje, į rikiuotės repeticijas neateidavo nenusiskutę ar nepriekaištingai nenuvalytais batais. Mokslus baigę vėliau – visus reikalavimus įsisavinti turi labai greitai .“ – šypsodamasis pasakoja D.Petraitis.
Per Lietuvos policijos renginius įvairiuose šalies miestuose, rikiuotėje dalyvauja apie pusantro šimto pareigūnų, 10–12 vėliavų grupių, kurių asistentai ginkluoti ne ginklais, kaip kariuomenėje, o kardais. Taip pat orkestras, kinologai, raitosios policijos atstovai ir tik nuo vado komandų tikslumo, sugebėjimo reaguoti į kartais atsirandančius nesklandumus priklauso kokį įspūdį susidarys renginyje dalyvaujanti visuomenė.
„Mano nuomone, rikiuotė yra labai svarbus policijos renginių akcentas – pasitempę, tvarkingi, ritmiškai žygiuojantys pareigūnai, orkestro maršai, prisideda prie palankios visuomenės nuomonės apie visą policijos sistemą kūrimo, stiprina užtikrintumo ir saugumo jausmą. Svarbu ir pareigūnams – matydami džiaugsmą ir palaikymą juos stebinčių žmonių akyse, jie įgauna pagrindą didžiuotis savimi ir savo profesija.“ - sako D.Petraitis.
Paklausus, ar per 10 vadovavimo rikiuotei metų buvo kilę didesnių nesklandumų, kai sprendimus reikėdavo priimti čia ir dabar, D.Petraitis šypteli ir sako, kad pašlijusi rikiuotė niekada nebuvo, nors atvejų, kai, pavyzdžiui, vėliavos grupės pareigūnai, kuriems ypač svarbu žinoti kur ir kaip reikia žygiuoti bei stovėti, repetuojant dalyvavo vieni, o į renginį – atvažiuoja kiti.
Per 26 tarnybos policijoje metus D. Petraitis yra skatintas 46 kartus, šiemet Policijos (Angelų sargų) dienos proga vyresnysis komisaras apdovanotas pirmojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus“.
