„Tai yra akibrokštas. Bet suvokiant dabartinės Lenkijos valdžios ideologinę prigimtį, prisimenant ankstesnes iniciatyvas, pavyzdžiui, rezoliuciją dėl santykių su Ukraina istorinių niuansų, tai nestebina. Tai vos ne jų mąstymo tradicija. Jie gyvena lyg apsuptoje tvirtovėje ir, natūralu, mato kitų nacionalizmus, bet savo nacionalizmo nemato“, – ketvirtadienį BNS sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Anot jo, priėmus minėtą pataisą, kiltų grėsmė visiems Lenkijoje esantiems su Lietuva susijusiems atminties ženklams.
„Ką reiškia paminklas Antanui Baranauskui? Atsiras kuris interpretuos, kad čia yra lietuviško nacionalizmo propaganda ir reikia nuimti, A.Baranauską iš Seinų krašto istorinės atminties išbraukti. Prasidės manipuliacijos tam tikrais dalykais“, – sakė Lietuvos parlamentaras.
„Manau, kad gali atsirasti tokių interpretuotojų, kad bet koks lietuviškas simbolis bus traktuojamas kaip propaganda“, – teigė jis.
Jam pritarė ir Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas.
„Tiesą sakant, Lenkijoje ne visi su tuo sutinka. Matėme Lenkijos Generalinės prokuratūros vertinimą, kuris iš esmės nepritaria tam. Generalinės prokuratūros žmonės supranta, kad tos įstatymas gali turėti pasekmių. Galbūt kokius nors paminklus reikės nugriauti ar lenteles nuplėšti. Jie supranta, kad jiems reikės tą vykdyti“, – sakė jis.
Pagal Lenkijoje svarstomas įstatymo „Dėl draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką pastatų, objektų ir viešojo naudojimo įrenginių pavadinimuose“ pataisas, totalitarine santvarka būtų laikomi, „ypač fašizmas, vokiškas nacizmas, ukrainietiškas ir lietuviškas nacionalizmas, prūsiškas, rusiškas ir vokiškas militarizmas“.
Jeigu toks projektas būtų toliau svarstomas Lenkijos Seime, Lietuva turėtų atšaukti savo ambasadorių konsultacijoms iš Varšuvos.
Pasak Lietuvos parlamentarų, jeigu toks projektas būtų toliau svarstomas Lenkijos Seime, Lietuva turėtų atšaukti savo ambasadorių konsultacijoms iš Varšuvos.
„Jeigu tai lieka darbotvarkėje ir eina į priekį, aišku, mažiausiai ką galime padaryti – ambasadoriaus atšaukimas konsultacijoms“, – teigė L.Kasčiūnas.
Tokios pat pozicijos laikosi ir valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
„Jeigu būtų šita pataisa, šis įstatymas priiminėjamas, mes tokiu atveju turbūt turėtume išsikviesti savo ambasadorių, atšaukti jį konsultacijoms, kaip vertinti tokius dalykus“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė jis.
Pasak G.Kirkilo, Lietuva diplomatiniais kanalais jau išreiškė susirūpinimą.
„Ambasadoriaus atšaukimas konsultacijoms yra vienas iš būdų išreikšti savo nepasitenkinimą. Tai, aišku, gana stiprus žingsnis, taip draugiškos Europos Sąjungos ir NATO šalys labai retai tokius žingsnius naudoja. Kita vertus, draugiškos NATO ir ES šalys viena kitos atžvilgiu tokių istorinių vertinimų neteikia. Tai ar užsienio reikalų ministras tą padarys, aš nežinau, tai vienas iš galimų žingsnių“, – teigė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas.
Jo vertinimu, politikai neturėtų kištis į praeities vertinimą, tai reikėtų palikti mokslininkams.
„Tiesiog neeuropietiška, man taip atrodo“, – teigė jis.
Tuo metu Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas „valstietis“ Egidijus Vareikis siūlo nesureikšminti lenkų iniciatyvos.
„Man atrodo, reikia palaukti sprendimo. Kad tokia diskusija gali įvykti, ji vyksta, niekur nedingsi, mes irgi labai dažnai svarstome lenkišką šovinizmą ir panašiai. Dabartinė Lietuvos Respublika, kaip suprantu, ten nėra smerkiama, kalbama apie tokį reiškinį kaip lietuviškas nacionalizmas“, – BNS sakė valdančiosios frakcijos atstovas.
Kita vertus, jis pripažino, kad minėtų pataisų svarstymas negerina Lietuvos ir Lenkijos santykių.
„Kad tokia diskusija vyksta, aišku, nieko gero mums ir mūsų santykiams, bet tai demokratijos raidos dalis, negali uždrausti žmonėms turėti tam tikras nuomones, nors kartais nuomonės skaudina, nors ne visada jos teisingos“, – svarstė E.Vareikis.
Jo frakcijos kolega R.Karbauskis įsitikinęs, kad Lenkijos parlamentas minėtų pataisų nepriims.
„Manau, kad tai buvo kažkokia individuali iniciatyva, nes kiek suprantu, ir Lenkijos, ir Lietuvos Seimai yra suinteresuoti gerinti santykius. Kiek turiu informacijos, tai yra, matyt, tiesiog nesusipratimas. (...) Manau, kad niekada mes ir nesulauksime to, kaip fakto“, – teigė jis.
Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atstovas spaudai Kęstutis Vaškelevičius BNS ketvirtadienį patvirtino, kad iš Lenkijos parlamento posėdžio darbotvarkės išbrauktas klausimas dėl pataisų, kurios „lietuvišką nacionalizmą“ prilygintų totalitarinei santvarkai.
Rezoliuciją inicijavo Lenkijos valdančiųjų atstovas parlamentaras Jacekas Kurzępa (Jacekas Kužempa). Jis yra pirmą kadenciją Seime dirbantis partijos „Įstatymas ir teisingumas“ narys, edukologijos ir sociologijos mokslų daktaras, buvęs žuvusio prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) visuomeninio judėjimo koordinatorius.
