Liepos pradžioje V.Tomaševskis buvo patvirtintas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos per Seimo rinkimus lyderiu, tačiau jo sąrašo viršuje greičiausiai nebus. Seimo narys Leonardas Talmontas BNS atskleidė, jog per šią savaitę vykusį partijos vadovų pasitarimą nutarta, kad V.Tomaševskis nedalyvaus rinkimuose į šalies parlamentą.
Parlamentarai yra priėmę įstatymo pataisą, kad į Seimą išrinktas europarlamentaras negali pasirinkti, kurį mandatą pasilikti. Jis privalės tapti Seimo nariu.
Į Seimo rinkimus Darbo partijos neves ir jos pirmininkas V.Mazuronis. Į Darbo partiją iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ perbėgęs V.Mazuronis nusprendė nepalikti puikiai apmokamos vietos EP, taip ateityje užsitikrindamas solidžią pensiją.
Vienintelis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis atsisakė savo europarlamentaro mandato, o jį pakeitė konservatorė Laima Liucija Andrikienė. Tačiau ir G.Landsbergis apie savo sprendimą pranešė tik šių metų gegužę – likus vos pusmečiui iki Seimo rinkimų.
M.Jastramskis: viską pasveria
Kaip teigia Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis, parlamentarų priimta įstatymo pataisa – ne vienintelis faktorius, dėl kurio europarlamentarai nenori atsisakyti mandatų ir kandidatuoti į Seimą.
„Tai svarbus dalykas, bet yra ir žmogiškų bei racionalių priežasčių. Tiek, kiek jie gauna pinigų EP ir kokios yra garantijos, – ne tas pats, kas yra Seimo kėdė. Be to, politikai pasveria, kiek yra šansų, kad jų partija labai gerai pasirodys rinkimuose ir sustiprins įtaką vidaus politikoje.
Pavyzdžiui, V.Mazuronis, kuris atsisakė kandidatuoti Seimo rinkimuose, tikriausiai mato, kad Darbo partija tikrai neturi galimybių itin gerai pasirodyti Seimo rinkimuose ir būti ta partija, aplink kurią suksis valdančioji koalicija. Taigi rizikos yra nemažai ir jis tikriausiai viską paskaičiavo“, – LRT.lt komentavo M.Jastramskis.
Politologas pripažįsta, kad jį nustebino V.Tomaševskio sprendimas likti EP, mat be jo partijai rinkimuose gali ir nepasisekti.
„Vienas iš elementų, kodėl per pastaruosius keliolika metų sustiprėjo partija, yra ponas V.Tomaševskis. Mums apklausus rinkėjus paaiškėjo, kad jiems lyderis yra svarbus, ypač jų partijos rinkėjams“, – teigė M.Jastramskis.
Anot TSPMI politologo, partijos lyderiui neužtenka dirbti EP ir iš jo vadovauti partijai – tai esą įrodo ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko Rolando Pakso pavyzdys, nors šis ir negali kandidatuoti į Seimą.
„R.Paksas ir po apkaltos buvo tarp populiaresnių politikų, bet tai, kad jis nekandidatavo pirmoje sąrašo vietoje, reiškia, kad „tvarkiečiai“ niekada nebuvo tarp partijų, kurias galima traktuoti kaip tas, kurios tikrai galėtų laimėti Seimo rinkimus. Kai žmonės mato sąrašą, bet pirmoje vietoje nemato lyderio, kyla klausimas, kodėl? Gal jam nėra papildomo akstino eiti į rinkimus?“ – kalbėjo M.Jastramskis.
Lietuva EP turi 11 atstovų.
