Savivaldybių tarybose situacija irgi – ne moterų naudai. Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto lektorė Oksana Mejerė tarptautinėje konferencijoje „Geras valdymas vietos savivaldoje: įtraukimas, bendradarbiavimas, įgalinimas plėtojant regionus“ pristačiusi tyrimą, kuriame analizavo moters poziciją savivaldoje, daro išvadą, jog lytis politikoje mūsų šalyje vis dar labai aktuali ir pačios moterys dėl pozicijos politikoje turi gerokai pakovoti.
„Nors Lietuvoje jau kuris laikas siekiama lyčių lygybės politikos horizonte, ir moterys užima net labai aukštus postus, tačiau jos turi gerokai pasistengti – vis dar egzistuoja geležinis politikos principas – kuo daugiau galios, tuo mažiau moterų“, – teigia O.Mejerė.
Lyčių kvotos nepasiteisina
O.Mejerės pastebėjimu, iliustruoti moterų pozicijas ir jų dominavimą Lietuvos politikoje padėjo dviejų stipriausių šalies politines partijų rezultatų analizė.
„Analizavau 2011 metų rinkimus į savivaldybių tarybas. Pasirinkau Lietuvos socialdemokratų (LSDP) ir Tėvynės Sąjungos-krikščionių demokratų (TS-LKD) partijų rezultatus, nes šios dvi partijos gavo daugiausia mandatų, todėl buvo lengva pamatyti moterų ir vyrų proporcijas“, – aiškino lektorė.
Anot jos, nors socialdemokratai viešai deklaruoja lyčių lygybę ir taiko lyčių kvotą, tačiau rinkimuose dalyvaujančių šios partijos moterų sėkmės rodiklis yra mažesnis nei TS-LKD, kuri tokios kvotos nedeklaruoja.
„2011 metų rinkimų rezultatai rodo, kad LSDP partijos moterų sėkmės rodiklis yra 9,8 proc., tuo tarpu TS-LKD partijai priklausančių moterų šis rodiklis siekia 13,4 proc. Taigi netaikant lyčių kvotų ir nereguliuojant lyčių santykių politinėje partijoje galime įžvelgti, kad dirbtiniai mechanizmai politikoje nevisada veikia“, – sako O.Mejerė.
Nors socialdemokratai viešai deklaruoja lyčių lygybę ir taiko lyčių kvotą, tačiau rinkimuose dalyvaujančių šios partijos moterų sėkmės rodiklis yra mažesnis nei TS-LKD, kuri tokios kvotos nedeklaruoja.
Socialdemokratai jau 2009 metais savo statute įtvirtino 40 proc. lyčių kvotos taikymą sudarant rinkiminių kandidatų sąrašus.
Vėliau, jau po rinkimų į savivaldybės tarybas, 2011 m. ši norma buvo papildyta nuostata, kad rinkimų sąrašo kiekviename kandidatų penketuke negali būti daugiau kaip 3 vienos lyties atstovų.
Tuo tarpu TS-LKD partijos atstovai tokios kvotos neturi, ir atvirai pasisako prieš tokių specialiųjų priemonių taikymą.
„Analizuojant šios partijos kandidatų į savivaldybės tarybas rinkiminius sąrašus pastebima, kad vidutiniškas moterų procentas juose taip pat yra artimas 40, tačiau moterys pirmajame kandidatų dešimtuke sudaro tik apie 32 proc.“, – teigia lektorė.
Savivaldoje moterų skaičius stabilus
„Kalbant apie moterų dalyvavimą vietos savivaldoje, galiu paneigti vyraujančią nuomonę, kad vietos politika yra mažiau konkurencinga ir leidžia moterims lengviau patekti į atsakingą politinę areną“, – sako O.Mejerė.
Pasak lektorės, Lietuvos situacija parodo, kad procentinis skirtumas tarp moterų savivaldybių tarybose ir moterų Seime, nėra itin didelis. Be to, šiandien matyti 2 proc. persvarą moterų parlamentarių naudai, kuri lyg ir paneigtų geležinį politikos principą.
Įdomu ir tai, kad moterų, išrinktų į Seimą skaičiai, nuolat kinta. Tuo tarpu moterų politinis atstovavimas savivaldybių tarybose išlieka stabilus.
Mažiausiai moterų buvo išrinkta 2000 m. – apie 11 proc., dabar turime didžiausią moterų Seime rodiklį – apie 24 proc.
Lyginant rinkimų į Seimą rezultatus nuo 1996 iki 2012 metų, aiškiai matyti, kad moterų skaičius Seime ženkliai svyruoja: mažiausiai moterų buvo išrinkta 2000 m. – apie 11 proc., dabar turime didžiausią moterų Seime rodiklį – apie 24 proc.
Tuo tarpu moterų skaičius savavaldybių tarybose per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį kito labai neženkliai. Didžiausias nuosmukis įvyko 2000 m. rinkimuose, kuomet nuo 22 proc. moterų atstovavimas sumažėjo iki 18 proc. Pastarųjų trijų rinkimų į savivaldybių tarybas rezultatai išlieka pastovūs, išrenkama apie 22 proc. moterų. Manau, šio rodiklio stabilumas turėtų kelti nerimą, nes jis gali byloti apie moterų susidomėjimo vietos politika ir naujų moterų joje stoką“, – aiškina pašnekovė.
Mero kėdė priklauso vyrams
Anot O.Mejerės, įdomu bus analizuoti tiesioginių merų rinkimų rezultatus. „Artėjančiuose tiesioginių merų rinkimuose, matyt, viskas priklausys nuo to, kokie kandidatai pareikš norą dalyvauti tokiuose rinkimuose. Tikėtina, kad itin reikšmingo skirtumo nebus, tačiau, manau, moterų savivaldoje gali padidėti, nes šiuo metu moterų merų poste yra itin mažai. Jos sudaro tik 10 procentų, arba tik 6 iš 60 savivaldybių“, – akcentuoja lektorė.
Šiuo metu moterų merų poste yra itin mažai. Jos sudaro tik 10 procentų, arba tik 6 iš 60 savivaldybių.
„Įdomu, kad jos yra išrinktos tose savivaldybėse, kur moterų skaičius tarybose vidutiniškai sudaro 34,2 proc. Taip dviejose iš šešių savivaldybių, kur mero poste yra moteris, moterų skaičius savivaldybės taryboje viršija 20 proc. Likusiose keturiose šis rodiklis peržengia 30 proc. ribą.
Tokie skaičiai leidžia daryti prielaidą, kad tarybos, kuriose moterų skaičius yra artimas pokyčiams būtinai kritinei masei, yra labiau linkusios išrinkti savivaldybės vadovu moterį. Atrodo, kad šiuo atveju veikia „kritinės masės“ teorija, teigianti, kad asmenų grupės yra labiau linkusios mobilizuotis ir inicijuoti organizacinius pokyčius, atstovauti grupės, šiuo atveju, moterų interesus, siekiant joms palankių politinių rezultatų tuomet, kai jos sudaro bent trečdalį visų narių“, – teigia lektorė.
Nesiekiame Europos vidurkio
Anot Šiaulių universiteto lektorės O.Mejerės, Lietuvoje sėkmingai aukštus postus turinčių moterų nestinga, o mūsų požiūris į jas yra teigiamas.
„Įpratome politikoje matyti moteris, o visuomenės požiūris į jas vis palankesnis. Antrą kadenciją einanti prezidentė Dalia Grybauskaitė – puikus to įrodymas. Juk turime ir Seimo pirmininkę, ministro kėdėje taip pat – moterys, tačiau reikia pasistengti, kad moterims politikoje būtų suteiktos platesnės galimybės visose politikos lygmenyse“, – aiškina lektorė.
Žvelgiant iš kitų Europos Sąjungos šalių perspektyvos, esame žemiau vidurkio. Pagal 2010 metų Europos lyčių lygybės indeksą, Lietuvoje politinės galios indikatorius, atskleidžiantis lyčių atstovavimą ministerijose, parlamente ir regioninėse (vietos) valdžios institucijose, yra mažesnis nei ES šalių vidurkis.
„Mūsų šalies vidurkis siekia 35,6 proc., Europos – 49,9 proc. Lietuva pagal šį indikatorių nežymiai lenkia Estiją, Čekiją, Slovakiją, bet vis dar atsiliekame nuo Latvijos ir, žinoma, Skandinavijos valstybių, kur moterų parlamente, vyriausybėje ir vietos valdžios institucijose rodikliai yra aukščiausi ir arčiausi subalansuoto lyčių atstovavimo tikslo.
Svarbu prisiminti, kad šios šalys turi ilgametes demokratijos tradicijas, o lyčių lygybės jose buvo siekiama beveik 60 metų. Nesėkmingiausias pavyzdys – Vengrija, kur lyčių lygybės indekso politinės galios indikatorius siekia vos 15 proc., o moterys savivaldybės tarybose sudaro vos 20 proc.“, – sako Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto lektorė Oksana Mejerė.
