Jungtinė Karalystė yra viena iš tvirčiausių Ukrainos rėmėjų, britai taip pat dėmesį skiria Baltijos šalių saugumui.
„Man labai gaila, kad šie vidaus politikos įvykiai vyksta. Tikrai labai pergyvenu dėl to, kas vyksta Didžiojoje Britanijoje, kadangi laikau tai mūsų ištikima sąjungininke ir Jungtinės Karalystės pagalba mums, jų vaidmuo užtikrinant mūsų regioninį saugumą ir stabilumą yra nepaprastai svarbus“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala 15min teigė esantis įsitikinęs, kad strateginės Jungtinės Karalystės kryptys nesikeis, bet chaosas gali turėti įtakos.
„Manau, kad strateginės Jungtinės Karalystės kryptys tikrai nesikeis – tikrai labai platus sutarimas ir konservatorių partijos viduje, ir netgi tarp leiboristų dėl paramos Ukrainai, dėl Jungtinės Karalystės vaidmens NATO“, – svarstė politologas.
Vis dėlto, anot jo, tokiu „chaotišku politiškai metu“ tiek Ukraina, tiek Baltijos šalys prioritetų sąraše gali kiek pakristi žemyn.
Pasak jo, neapibrėžtumas Jungtinės Karalystės politinėje arenoje nėra palankus nei Lietuvai, nei Ukrainai, nes kai kurie sprendimai gali būti priimami lėčiau.
„Kai politiniai lyderiai yra neaiškūs arba jų apskritai nėra, arba jų pozicijos silpnėja, tuomet ir potencialas greitiems sprendimams yra mažesnis“, – kalbėjo politologas.
Yra netiesioginis poveikis
Su tuo iš esmės sutinka ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Ramūnas Vilpišauskas.
„Tiesioginio poveikio nematau, tik netiesioginį tiek, kiek ta politinė kaita ir iš to kylančiu neapibrėžtumu gali būti susijęs lėtesnis Jungtinės Karalystės Vyriausybės sprendimų priėmimas Lietuvai svarbiais klausimais“, – 15min sakė politologas.
„Manau, kad tik toks gali būti poveikis, bet tikėtina, kad konservatoriai stengsis kuo greičiau išsirinkti naują vadovą, kad galima būtų kuo greičiau suformuoti naują Vyriausybę“, – pridūrė jis.
Pasak jo, svarbiausias Lietuvai klausimas yra susijęs su Jungtinės Karalystės parama Ukrainai.
„Kitais klausimais tiesiog rutininis bendradarbiavimas vyko ir vyks, manau, bet toks politinis neapibrėžtumas, kokį mes dabar matome Jungtinėje Karalystėje, jis lėtina sprendimų priėmimą reaguojant į išorės įvykius. Lietuvai, manau, aktualiausia yra Jungtinės Karalystės parama Ukrainai“, – svarstė politikos ekspertas.
Jo teigimu, tai pačiai Ukrainai Jungtinės Karalystės premjerės atsistatydinimas tiesioginio poveikio neturės.
„Dar po Boriso Johnsono atsistatydinimo, kai į konservatorių partijos vadovų vietą pretendavo ne tik Liz Truss, bet ir kiti kandidatai, tai visų jų požiūris į karą Ukrainoje, sankcijas Rusijai buvo panašus“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.
Pasak politologo, tuo metu netgi buvo pastebima konkurencija tarp konservatorių, kas griežčiau vertina Rusijos karą Ukrainoje ir siūlė aktyviau remti Ukrainą.
„Bet šiaip, jokių reikšmingų skirtumų tarp tų kandidatų šituo požiūriu nebuvo ir man atrodo, kad nebus ir dabar, nes pačioje Jungtinėje Karalystėje aš kol kas nepastebiu nuovargio ar kažkokio nuomonių išsiskyrimo tarp pagrindinių partijų ar konservatorių viduje“, – tikino VU TSPMI politologas.
Trumpiausiai dirbusi premjerė
L.Truss Downing'o gatvėje šeimininkavo vos 45 dienas, trumpiausiai iš visų JK ministrų pirmininkų.
Konservatorė ketvirtadienį paskelbė, kad pradėjo eiti pareigas „didelio ekonominio ir tarptautinio nestabilumo“ metu.
L.Truss sakė, kad negali įgyvendinti mandato, dėl kurio ją išrinko torių nariai, ir atsistatydina. Ji sulaukė didelės kritikos dėl itin prieštaringo mokesčių mažinimo plano, kuris sukėlė chaosą rinkose.
Sutarta, kad L.Truss liks premjere, kol bus išrinktas jos įpėdinis.
Kaip galimi L.Truss įpėdiniai buvo minimi buvęs iždo kancleris Rishi Sunakas, buvęs premjeras Borisas Johnsonas, iždo kancleris Jeremy Huntas bei su L.Truss dėl premjerės posto šią vasarą kovojusi Penny Mordaunt.
